Vilnietė Izabelė nuo mažens serga bronchine astma. Tai yra lėtinė liga, vadinasi, mergina turi teisę registruotis skiepui nuo Covid-19. Tačiau pabandžiusi užsiregistruoti Izabelė sužinojo, e-sveikatos sistemoje įrašo apie jos ligą nėra. Panašu, kad informacija paprasčiausiai liko popierinėje ligos istorijoje.
„Tame ir yra problema, kad tu kaip ir nori skiepytis, bet net nežinai, ar gali skiepytis, nes kažkur sistemose nesuvaikščiojo informacija. Turbūt dėl to, kad astma nustatyta, kai dar nebuvo e-sveikatos sistemos“, – sako vilnietė Izabelė.
Ir Izabelė tokia ne viena. Apie tai, kad registruodamiesi skiepui žmonės sistemoje pasigenda informacijos apie savo lėtines ligas, jau pastebi ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Ir su tokiais dalykais susidūrėme, kad žmogus žino, kad serga, bet sistemoje nėra jo ligos kodo. Gal ne visi šeimos gydytojai yra suvedę ligos kodus pas kai kuriuos gyventojus, dėl to atsitinka tas procesas. Bet mes tikimės ir šitas problemas išspręsti. Jei žmogus neužsiregistravo vieną ar kitą kartą, labai prašom nenuleisti rankų, bandyti“, – pasakoja administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Kai kurios poliklinikos TV3 Žinioms patvirtino, kad sulaukia pacientų skambučių su klausimais apie savo lėtines ligas. Tačiau išsamiau nekomentuoja, esą sergančiųjų lėtinėmis ligomis žmonių skiepijimas nuo koronaviruso tik prasideda. Visgi ne visiems žmonėms išvis aišku, ar jie jau gali pretenduoti į skiepą. Tai patvirtina ir pacientų atstovai.
„Paskutiniu metu daug žmonių skambina klausdami, ar žmogus, sergantis konkrečia liga, pvz., diabetu, gali eiti skiepytis. Per dieną vienas-du skambučiai, per savaitę būna ir 15, ir 20“, – teigia pacientų atstovė Vida Augustinienė.
Galbūt žmonėms būtų aiškiau, jei ministerija pateiktų konkretų lėtinių ligų sąrašą, tačiau jame – tik ligų kodai. Ministro įsakymas skelbia apibendrintą informaciją – kad skiepytis prioritetine tvarka gali sergantieji cukriniu diabetu su komplikacijomis, širdies-kraujagyslių ligomis, plaučių ligomis su kvėpavimo nepakankamumu. Taip pat – ir turintys viršsvorio žmonės, kurių kūno masės indeksas siekia 35 ar daugiau.
„Dauguma tų, kurie serga lėtinėmis ligomis, jie žino, kokiomis ligomis serga, nes vartoja vaistus reguliariai ir lankosi sveikatos priežiūros įstaigose. Tai mūsų rekomendacija, jei kyla klausimų – kreiptis į šeimos gydytoją“, – kalbėjo ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Tad šeimos gydytojai, panašu, turės dar daugiau darbo. Visgi ministerija viliasi, kad atvejai, kai e-sveikatos sistemoje nėra įrašo apie konkrečią žmogaus ligą, bus nedažni.
„Tokių žmonių turėtų būti labai nedaug, nes e-sveikata veikia daugiau nei 5 metus ir įrašų yra labai daug. Svarbu suprasti, kad, jeigu žmogus serga lėtine liga, e-sveikatoj turėtų būti duomenys, kad žmogus vartojo vaistus ar jį konsultavo“, – sako L. Galkus.
Vyriausybė jau pradeda tartis, kaip vyks masinė visų žmonių vakcinacija. Nors teliko pora mėnesių, aiškumo dar nedaug.
„Tikimės, kad iki birželio 1 d. prasidės masinė vakcinacija. Tačiau pasakyti tikrai, kad tai įvyks birželio 1 d., dar negaliu“, – pasakoja Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Pasak Vyriausybės kanclerės, masinės vakcinacijos metu paskiepyti reikės maždaug pusantro milijono žmonių. Kadangi elektroninėms sistemoms tokia registracija būtų neregėtas iššūkis, valdžia linksta ir masinės vakcinacijos metu leisti registruotis ne visiems iš karto.
„Planuojamas mišrus vakcinacijos metodas, pagal amžiaus grupes gyventojai bus vakcinuojami. Ir galbūt bus papildomų detalių“, – teigia G. Balčytė.
Daugiau detalių Vyriausybė žada artimiausiu metu.
