Neatsidžiaugia gegužę mažylio susilauksiančios, homoseksualių pora Rasa ir Agnė. Abi su malonumu dalijasi echoskopo nuotrauka ir džiugiomis nuotaikomis. Jų porai tai bus pirmas bendras mažylis. Nors Agnė iš santuokos su vyru turi jau du suaugusius sūnus, Rasa, pasinaudojusi spermos donoro paslauga, taip pat prieš vienuolika metų pagimdė berniuką. Būtent dėl jo abi moterys prašė nerodyti veidų. Pasaulį išvysiantis abiejų moterų sūnus pradėtas taip pat pasinaudojus spermos donoro paslauga. Bet ne Lietuvoje, Londone:
„Mūsų donoras „Oxforde" baigęs doktorantūrą. Jis yra širdies daktaras. Niekas manęs neapkaltins, kad aš partnerį, net ne partnerį, o vaiko tėvą, genus, rinkausi atmestinai.“
Lietuvaičio kandidatūros moterys nesvarstė, nes kuo mažylio tėtis toliau, tuo esą geriau: „Trys tėvai yra labai daug. Gali atsirasti ir ketvirtas tėvas. Mes nusprendėm, kad norim dviese auginti vaiką, kitas dalykas, Lietuvoje visi į tai žiūri, kaip į pelną.“
Mat legalių spermos donoro paslaugų mūsų šalyje tokioms poroms nėra. Nelegalūs donorai už paslaugas prašo užmokesčio. O ir nenorint fizinio kontakto su donoru, apvaisinimas klinikoje homoseksualioms poroms – neįmanomas. Jiems prieš kelerius metus priimtos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos draudžia teikti apvaisinimo ar gydymo procedūras. Tai, kaip sako Rasa, kainuoja daug laiko, finansų ir žlugdo orumą:
„Jeigu mes turėtume tokį įstatymą, kuris leistų mums dirbtinį apvaisinimą, mes galėtume kreiptis į tarptautinius spermos bankus, tas yra svarbiausia. Mes turbūt nesinaudotume Lietuvos spermos banku, lietuviais, bet yra tarptautiniai, yra danų spermos bankas, iš kurio galima siųstis. Yra daug donorų. Ir tai būtų paprasčiau, kai atsiunčia į kliniką, ir klinika apvaisina.“
Lietuvos gėjų bendruomenės vadovas sako, kad pagal dabar galiojančią tvarką, mažylį gali turėti tik turtingiau gyvenančios homoseksualios moterys.
„Ta paslauga nėra pigi, ir ta pora turi finansiškai labai stovėti ant kojų, kad gautų tą paslaugą. Ir Lietuvoje tokia paslauga gali taip pat būti atliekama. Tai kodėl ja negalima pasinaudoti? Darau prielaidą, gal nebe bažnyčios prisilietimo… moralizavimo tų dalykų“, – sako LGBT bendruomenės atstovas Vladimiras Simonko.
Nukenčia ne tik homoseksualios poros. Apvaisinimo ar gydymo procedūromis klinikose negali pasinaudoti nesusituokusios poros, taip pat vienišos moterys. Lygių galimybių plėtros centro ekspertė sako, priėmusi tokius sprendimus Lietuva diskriminuoja žmones.
„Ir čia man toks cinizmas, arba dviveidiškumas. Vieną vertus, mes taip verkiam, kaip čia tas gimstamumas nepakankamas. Kaip čia tų vaikų reikia, bet pasirodo, kad ne visokių vaikų reikia. Pasirodo, kad mes labai atrūšiuojam, kokiems žmonėms leidžiam turėti vaikų, kokiems žmonėms neleidžiam turėti vaikų“, – pasakoja ekspertė Margarita Jankauskaitė.
O kol įstatymai tokie, kokie yra, medikai moteris iš Lietuvos nukreipia pas kaimynus latvius, estus ar į kitas šalis.
„Mes jeigu reikia pacientams donorinės spermos arba donorinių kiaušialąsčių, mes paruošiam pacientus, pagal medicininį tam tikrą protokolą, ir nukreipiam į vieną iš gretutinių šalių. Pirmiausia į Estiją. Pas mūsų kaimynus leidžiama viskas. Tai ir latviai, ir estai. Tokiu būdu apie 50 procentų pacientų, pacienčių, reiškia, ir jų partnerių, ar vyrų, priversti išvykti iš Lietuvos“, – teigia Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė.
Vienos iš Latvijos vaisingumo klinikų vadovė tik patvirtina – lietuvaičių čia apstu.
„Aš pati galiu pasakyti, kad 50 procentų mano pacientų – tai pacientai iš Lietuvos. Tai labai didelis skaičius. Tikrai tokių pacientų laisvė apribota. Juk tai katalikiškas kraštas. Jie nepritaria, jeigu vaikas gimsta porai nesusituokus ar homoseksualams. Bet lietuvių pacientai atvažiuoja čia ir dėl kitų priežasčių“, – sako klinikos vadovė Violeta Fodina.
Latviai neslepia, tai jiems naudinga ne tik finansiškai, bet ir genetiškai, esą po pasaulį išplis daugiau žmonių su latviškais genais. Nes prireikus donoro spermos, moterys apvaisinamos tik latvių vyrų sperma. Kaimynams tai į naudą. Tačiau net girdėdami tokias kalbas parlamentarai dalijasi į dvi stovyklas. Vieni laikosi savo – niekas išskyrus heteroseksualias poras Lietuvoje neturi teisės gimdyti ir auginti vaikų. Ir poros turi būti susituokusios, esą kitaip jos ne šeima.
„Visų pirma, apie vaiko teises. Vaikas turi teisę, o mes suaugę žmonės turim pareigą užtikrinti tai, kad jis gyventų pilnavertėje šeimoje, kurioje yra ir mama ir tėtis. Tai fundamentali vaiko teisė. Ar mes žadame ją įtvirtinti tokiais sprendimais. Man tai labiau primena, kai mes šuniukus ar kačiukus auginam pas save. Norim susirasti kažkokį žaisliuką. Vaikas nėra žaisliukas. Galų gale ar mes sveiko proto nors kiek turim? Ir atsakomybės prieš vaikus, jeigu mes turim, tai turim elgtis atsakingai. O ne pagal savo užgaidas“, – pasakoja Seimo narys Rimantas Dagys.
„Ar mums, Seimo nariams, reikėtų nurodinėti, kaip jos turi gyventi? Man toks požiūris visiškai nepriimtinas, nes, manau, kad tai labai siaura ar visiškai nepriimtina. Manau, ta siaura kartelė, ar aukšta, kurią užkelia ponas Dagys, ir jo įsivaizdavimas, neatitinka tos krypties, kuria eina Vakarų pasaulis, aš manau, kad mes turim orientuotis į tą kryptį“, – kalbėjo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu norintiems tapti tėvais, bet kol kas Lietuvoje to negalintiems padaryti žmonėms, lieka tik laukti, kada pasikeis įstatymai.
