Turkų diplomatijos vadovas net pareiškė, kad Rusijos reikalavimai atšaukti sankcijas mainais į grūdų eksportą esą yra teisėti. Tai – lyg smūgis peiliu į nugarą ir Ukrainai, ir Vakarams.
Prezidentas Nausėda sako, kad prekiauti sankcijomis su Rusija negalima, nes tai tik paskatins Kremliaus agresiją. Beje, šokiruojančių pareiškimų yra ir daugiau. Rusijos Dūmos deputatas siekia atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą.
Dviejų dienų S. Lavrovo vizito Turkijoje tikslas – saugaus koridoriaus atidarymas Ukrainos grūdams, nors tai krizė, kurią sukėlė pati Rusija, užblokavusi Ukrainos uostus. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, Rusija tono nekeičia – toliau dėl to kaltina Ukrainą ir reikalauja Kyjivo išminuoti Juodosios jūros uostus. Esą tik tokiu atveju Rusija galėtų išleisti laivus su grūdais.
„Jei dabar, kaip mums sako draugai turkai, Ukrainos pusė yra pasiruošusi užtikrinti praėjimą – ar išminuojant, ar užtikrinant praėjimą pro minų zonas – ką gi, tikėsimės, kad problema spręsis. Iš mūsų pusės, pabrėžiu dar kartą, jokių kliūčių spręsti šią problemą – problemėlę – ji maža – niekada nebuvo“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Tačiau Ukraina sako, kad uostų neišminuos nepaisant to, kad dabar Ukrainoje užstrigę apie 25 milijonai tonų. Kyjivas baiminasi, kad Rusija tuo pasinaudos ir pradės dar didesnį jų puolimą.
Savo ruožtu Turkija, paprašyta Jungtinių Tautų, sutinka, kad jos karo laivai lydėtų prekinių laivų vilkstines iš Ukrainos uostų ir siūlo kuo skubiau surengti kariaujančių šalių atstovų susitikimą Stambule saugiam grūdų išgabenimui aptarti.
„Turkija mano, kad tai yra protingas ir įgyvendinamas planas. Bet, žinoma, abi pusės – Rusija ir Ukraina – turi pritarti šiam Jungtinių Tautų siūlomam mechanizmui“, – teigia Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.
Visgi Turkijos bandymas spręsti grūdų eksporto krizę gerai atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Po susitikimo aiškėja, kad S. Lavrovas Ankaroje rado užtarėją. Turkijos užsienio reikalų ministras, regis, pasidavė Rusijos šantažui ir ragina Vakarus atšaukti sankcijas Rusijos bankiniam ir prekybos sektoriui.
„Jei mums reikia atverti tarptautinę rinką Ukrainos grūdams, laikome teisėtu reikalavimu kliūčių, trukdančių Rusijos eksportui, šalinimą“, – kalba M. Cavusoglu.
Tokia Turkijos pozicija papiktino Lietuvos prezidentą.
„Jeigu mes imsime abejoti savo sankcijų tikslingumu arba jomis praėsime prekiauti, tai sukurs papildomas paskatas Rusijai imtis naujų agresijos formų“, – kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Belieka tikėtis, kad bent provokuojantis ukrainiečių žurnalisto klausimas nors šiek tiek S. Lavrovui aptemdė dieną.
„Ką iš visko, ką pavogė Ukrainoje, išskyrus grūdus, Rusijai jau pavyko parduoti? – Dar kartą. – Ką iš visko, ką pavogė Ukrainoje… – Jums visą laiką skauda galvą dėl to, kur ir ką pavogti. Jūs manote, kad visi taip daro?“, – kalba S. Lavrovas.
Beje, Rusija ir toliau svaidosi įžūliais, absurdiškais pareiškimais. Rusijos Dūmos deputatas Jevgenijus Fiodorovas iš V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ pasiūlė atšaukti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą, kurį patvirtino Sovietų Sąjungos valstybės taryba. Anot V. Putino pakaliko, Lietuvos nepriklausomybę pripažino neva nekonstitucinis organas ir tai esą pažeidė Sovietų Sąjungos konstituciją.
Tuo metu Rusijos naujienų agentūra šiandien paskelbė, kad daugiau nei 1000-is Mariupolio gynėjų – daugiausia iš „Azovo“ pulko – jau perkelti į Rusiją. Ukrainai jie didvyriai, Kremliui – didžiausi priešai, kurie dabar neva pristatyti teisėsaugininkams. Tai tik patvirtina nuogąstavimus, kad Rusija Mariupolio gynėjus linkusi laikyti ne belaisviais, o karo nusikaltėliais ar net teroristais, tad jiems gresia karo tribunolas ir pačios griežčiausios bausmės.
Tiesa, Kyjivas šiandien paskelbė ir tai, kad Rusija maždaug per savaitę jau grąžino 210-ies ukrainiečių karių, žuvusių ginant Mariupolį, kūnus. Dauguma jų gynusieji paskutiniu ukrainiečių bastionu Mariupolyje tapusią „Azovstal“ gamyklą.
Antrasis Ukrainos Mariupolis – Severodoneckas, kur Rusija skelbia jau užėmusi visus šio miesto gyvenamuosius rajonus. Tačiau V. Zelenskis tvirtina, kad miestas dar nekrito ir Ukrainos pajėgos tebegina pramonės zoną bei aplinkines gyvenvietes.
Skelbiama ir tai, kad štai šios rusų apšaudomos chemijos gamyklos „Azot“ požeminiuose rūsiuose slepiasi maždaug 800 Severodonecko gyventojų.
„Absoliučiai didvyriška Donbaso gynyba tęsiasi. Jaučiasi, tikrai jaučiasi, kad okupantai netikėjo, kad pasipriešinimas mūsų kariuomenės bus toks stiprus, ir dabar jie bando pritraukti papildomų išteklių Donbaso kryptimi“, – tvirtina V. Zelenskis.
Naktinio okupantų apšaudymo Charkive padariniai. Nors Kremlius tikina, kad smogė tankų remonto gamyklai, akivaizdu, kad tai dar vienas melas. Kone su žeme sulygintas prekybos centras.
Ir dar viena okupantų auka vos netapęs 52-ejų vyras, kurį po naktinių Rusijos oro antskrydžių iš griuvėsių vadavo gelbėtojai.
Tuo metu, kai Vašingtonas skelbia Ukrainai jau suteikęs karinės pagalbos už daugiau nei keturis milijardus, o britai žada aprūpinti Ukrainą moderniomis „Brimstone“ priešlaivinėmis raketomis.
Ukrainiečiai demonstruoja savo gamybos, paprastuose pikapuose sumontuotas daugkartinio paleidimo raketų sistemas. Jose naudojamos „S-8“ tipo raketos, skirtos naikinti okupantų taikinius.