Skulptūrą sukūrė Latvijos skulptorius, kurioje vaizduojama Mikelandželo Pieta, skulptūra, kurioje Marija laiko mirusį Jėzų. Menininkas sako ilgai stovėjęs Vatikane prie originalo ir sumanė jį perteikti savaip.
„Aš mačiau motiną, laikančia savo sūnų ant rankų, ir supratau, kad tas pats vyksta ir kare Ukrainoje. Ir abiejose fronto linijos pusėse motinos laiko savo mirusius sūnus“, – pasakoja skulptorius Karlis Ile.
Aplink skulptūrą sugriauti pastatai, tai taip pat aliuzija į vykstantį karą Ukrainoje.
„Taip, čia taip pat sugriautas miestas, sugriauti pastatai, daugiausia inspiruotos Mariupolio nuotraukų, ten taip pat Mariupolio bažnyčia. Taip, motina sėdi sugriauto miesto griuvėsiuose“, – kalba K. Ile.
Karo Ukrainoje tema pastebima daugelio darbuose. Menininkė iš Katalonijos savo skulptūroje savaip interpretuoja vieną žymiausių Ispanijos tapytojo Pablo Picasso paveikslą Guernica, kuriame vaizduojami pilietinio karo Ispanijoje vaizdai. Menininkė šio paveikslo dalis perkėlė į smėlio televizorius.
„Aš norėjau pasakyti, kad Picasso sukūrė šedevrą iš karo. O mūsų dienomis mes matome karą gyvai per televizorių. Ir tai artinasi ir bet kada gali ateiti pas mus“, – teigia skulptorė Nuria Vallverdu.
Ukrainietis atvaizdavo graikų skulptūrą – Milo Venerą, kuri kaip ir daug jo šalies paminklų šiuo metu nuo sugriovimo apsaugota smėlio maišais.
Lietuvio Tautvilo Povilionio darbas – tai gatvės menininko Banksy vieno iš piešinių interpretacija. Šis kūrinys festivalyje laimėjo trečią vietą.
„Kadangi visą laiką domėdavausi gatvės menu labai smarkiai, ir grafičio meistrais, ir labai žaviuosi piešiniais ant sienų. Pas mus Kaune yra jų labai nemažai. Tai pasirinkau patį tą mūsų dievaitį tokį, Banksy grafitistą didžiausią ir garsiausią pasaulyje“, – sako T. Povilionis.
Tiesa, kaunietis, taip pat reaguodamas į įvykius Ukrainoje, pakeitė vieną detalę. Banksy originale vyras meta gėlių puokštę, gėlės – saulėgrąžos.
Skulptorius sako, kad smėlio kūrinių trapumas žiūrovus traukia. Ir ypač tuomet, kai jiems kyla didžiausia grėsmė sugriūti – pučiant dideliam vėjui ar siaučiant audroms.
„Kaip ir ateina pasižiūrėti, nes šiek tiek kvirpa, o gal nugrius, o gal čia išstovės. O kaip čia gali išstovėti ta skulptūra kaip ji padaryta, kad ji vis stovi, jau neturėtų stovėti“, – pasakoja T. Povilionis.
Skulptūros turėtų išlikti iki rudens šalnų, jei jų neapgadins siaučiančios audros.
