G. Nausėda ragina konservatorių ir liberalų valdžią skubiai taisyti priimtą įstatymą ir leisti prieglobsčio prašytojams bent jau normaliai ginti savo teises teismuose. Tiesa, Seimas prie įstatymo žada grįžti tik rudenį. O užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis rėžė, kad Prezidentūros pareiškimą migrantai supranta kaip kvietimą vykti į Lietuvą.
Prieglobsčio prašytojai bent artimiausius pora mėnesių ir toliau į teismą galės kreiptis tik vieną kartą ir apeliacijos galimybės neturės. Dar vakar per patarėją aštriai kritikavęs Seimo prieš savaitę skubiai priimtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, šalies vadovas Gitanas Nausėda visgi jo nevetavo. Šitaip prezidentas nekyla ir į akistatą su valdančiaisiais.
„Prezidento nuomone, šis įstatymas yra skylėtas žmogaus teisių požiūriu, tačiau būtų kur kas pavojingiau, jeigu turėtume skylėtą politiką nelegalios migracijos atžvilgiu“, – sako Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Seimo skubos tvarka priimtą įstatymą kritikuoja ne tik Nausėda, bet ir žmogaus teisių organizacijos. Pagal pataisas, prieglobsčio prašytojai į teismą gali kreiptis tik kartą. Be teismo leidimo jie negali išeiti iš laikino apgyvendinimo teritorijos, o stovyklose jie gali būti uždaryti iki šešių mėnesių. Pasak žmogaus teisių ekspertų, valstybėje esant ekstremaliai situacijai, sienos pažeidėjai net neturi galimybės teisiškai apsiginti, nes institucijos gali riboti jų teisę į informaciją. Net ir padėjęs parašą, Prezidentas ragina valdžią redaguoti įstatymą.
„Žmogaus galimybė kreiptis į teismą ir turėti galimybę į apeliaciją. Jeigu šitos nuostatos nebūtų pakeistos, Lietuvą gali užplūsti ieškiniai, baudos, o galbūt net sankcijos“, – sako P. Mačiulis.
Vakar Mačiuliui pareiškus, kad Seimas „žmogaus teises išmetė į šiukšlių dėžę“, Nausėda įstatymą aptarė su vidaus reikalų ministre, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku bei Seimo vadove.
„Po vakarykščio susitikimo aš ir tikėjausi tokio sprendimo. Manau, kad jis yra ir logiškas, ir išmintingas“, – teigia Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo Pirmininkė žada, kad rudenį Seimas imsis pataisų. Tiesa, vidaus reikalų ministrė kalba kitaip.
„Aš manau, kad rudenį mes būtinai turime grįžti prie šio įstatymo svarstymo Seime, įvertinus ir tai, kaip jis bus vertinamas praktikoje, kokią pirmų mėnesių patirtį turėsime. Ir atsižvelgus į teisininkų pastabas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
„Jeigu mes atsižvelgtume į tuos siūlymus, procedūros gali būti tokio pat ilgumo, kaip yra dabar. O mūsų tikslas yra jas sutrumpinti, kad procesas būtų žymiai greitesnis“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pataisos prašymų nagrinėjimą leidžia sutrumpinti nuo penkių iki maždaug trijų mėnesių. Arabų ir kurdų kalbomis į potencialius migrantus „Facebook" kreipęsis Užsienio reikalų ministras aiškina, kad prezidentūra savo pareiškimais jau pridarė žalos.
„Matom, kad kai kurių patarėjų žodžiai yra atkartojami tenai. Kad yra tam tikras kvietimas atvykti. (…) Jeigu yra kažkas taisytino, tai galima padaryti greitai, pasitarus ir be įvairių epitetų, kurie pasigirdo viešojoje erdvėj“, – sako Gabrielius Landsbergis.
„Dabar viskas kaba ant valdančiųjų garbės žodžio, kiek jie laikytis savo įsipareigojimų rudenį grįžti prie įstatymo projekto. Galbūt bus grįžtama. O jei nebus grįžtama, teismai sugrąžins“, – tvirtina valstietė Agnė Širinskienė.
Ir įstatymą peikianti valstietė Širinskienė, ir prezidentūra tikina, kad prieglobsčio prašytojai bylas prieš Lietuvą imsis kelti Europos Žmogaus Teisių Teisme. Apžvalgininkai aiškina, kad įstatyme tikrai yra spragų, tačiau Nausėdos komentarai ir sprendimai šiomis dienomis nesudeda taškų ant „i“.
„Pagaliau sakom, kad prezidentas turi stuburą ar bent jį bando rodyti, ir staiga iš viso to gaunasi eilinis burbulas, eilinis „pš“, išsivadėjimas. (…) Galėjo susilaikyti nuo komentarų apie tai, kad žmogaus teisės metamos į šiukšlių dėžę, nes po šiandieninio sprendimo į šiukšlių dėžę žmogaus teises jau meta ne vien politikai Seime, bet ir pats prezidentas“, – sako apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Kita vertus, Europos akiratyje dėl migrantų krizės atsidūrusi, tačiau valdžios rūmuose negebanti susitarti Lietuva atrodytų nekaip. Visgi garbės nedaro ir prieglobsčio prašytojų teises siaurinantis įstatymas.
„Kritikuojam kitus, kritikuojam ne tik Lukašenką, kritikuojam lenkus, vengrus, ką netingim, kritikuojam, bet patys pasielgiam panašiai ir dar keisčiau, nes neturim aiškaus stuburo“, – sako T. Ignatavičius.
Vidaus reikalų ministrė atkerta, kad kritikos iš Europos institucijų dėl priimto sprendimo nesulaukė.
