Anot Prezidentūros, šiukšliadėžėmis nemoka naudotis ir Seimas. Nausėdos patarėjai rėžia, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas priėmę parlamentarai žmogaus teises tiesiog išmetė, todėl Prezidentas svarsto, ar tokias pataisas vetuoti.
Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, dabar gyvena 50 nelegalų. Musulmonai visame pasaulyje mini Aukojimo šventę. Ta proga ir Dzūkijoje apgyvendinti musulmonai nori tinkamai paminėti šią progą. Raudonojo kryžiaus savanoriai rašosi, ko neteisėti migrantai norėtų.
„Mes iš Raudonojo kryžiaus savanoriai padėsime jiems su apsipirkimu. Jie turi santaupų. Mes surenkame sąrašą ir vykstame į parduotuvę, apiperkame“, – sako savanoris Lukas Rutkauskas.
Vieni prašo kokakolos, sausainių, cigarečių, higienai reikalingų daiktų, ir tik vienas paprašo alkoholio. Šampano. Savanoris griežtai atsisako tenkinti tokį pageidavimą. Tiesa, sienos pažeidėjas pareiškia, kad dėl šampano pajuokavo.
Užtat nejuokinga nei nelegalus aptarnaujantiems darbuotojams, nei Lazdijų merei. Kapčiamiestyje gyvenantiems sienos pažeidėjams maistas yra gaminamas kitame Lazdijų rajono kaime, už maždaug 60 kilometrų. Iš pradžių karšti patiekalai buvo atvežami termo induose. Tačiau virėjos juose rado išmatų ir šlapimo. Tiesa, kodėl atvykėliai nusprendė taip pasielgti, niekas nepaaiškina.
„Skundų tikrai sulaukiame ir dėl išmatų, šlapimo induose. Ir nepagarbaus elgesio su maistu. Ir atitinkamų produktų, kuriuos jie atsisako valgyti“, – sako merė Ausma Miškinienė.
Dabar maistas tiekiamas viekartiniuose induose.
„Pradžioje išmatos ir šlapimas buvo. Po to, maistas tiekiamas vienkartiniuose induose, sudėliojus į porcijas, tam, kad tokių nemalonių staigmenų grąžintuose induose ir taroje rasta nebūtų“, – sako A. Miškinienė.
Iš Baltarusijos jie plūsta kasdien
Kasdien iš Baltarusijos plūstant po keliasdešimt nelegalų, jų apvaržytomis teisėmis susirūpino ir Prezidentas. Šiuo metu Prezidentūra svarsto, vetuoti ar ne, Seimo priimtas užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kurios leidžia nelegalų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą sutrumpinti nuo 151 iki 91 dienos. Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis Žinių radijo eteryje teigė, kad parlamentarai žmogaus teises tiesiog išmėtė.
„Dabartinė Seimo valdančioji dauguma savo retorikoje kas trečią žodį naudoja žmogaus teisės. Įdomu tai, kad priimant šitą įstatymą turbūt žmogaus teisės buvo užmirštos ir išmestos į šiukšlių dėžę, nes migrantai palikti visiškai be jokių žmogaus teisių, net neturi apeliacijos galimybės“, – sakė P. Mačiulis.
P. Mačiulis piktinasi, kad pagal Seimo priimtas pataisas prieglobsčio prašytojai į teismą galėtų kreiptis tik kartą. Migracijos departamento sprendimą būtų galima kartą skųsti tam pačiam Migracijos departamentui ir kartą administraciniam teismui. Negana to, ekstremalios situacijos atveju, anot žmogaus teisių specialistų, sienos pažeidėjas neturi galimybės teisiškai apsiginti, nes gali būti ribojama jo teisė į informaciją.
„Valstybė pagal šitą įstatymo redakciją neįsipareigoja žmonėms suprantama, aiškia kalba pateikti informaciją apie tai, kas vyksta su jais. Kiek realu, kad žmogus, kuriam reikia pagalbos, kuriam reikia prieglobsčio, kuris bėga nuo karo, nuo religinio persekiojimo, nuo seksualinio smurto ir kitų žiaurių dalykų turės galimybę efektyviai naudotis šią sistema, turės galimybę apskųsti teismui“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Nausėda prieš priimdamas veto sprendimą nutarė dar kartą nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su Seimo pirmininke, žmogaus teisių specialistais bei Seimo nariais. Prezidentas svarsto arba vetuoti įstatymą ir su naujais pasiūlymais jį Seime taisyti dar vasarą, arba įstatymą pasirašyti ir tikėtis, kad parlamentarai savo iniciatyva jį pataisys rudenį. Valdantieji siūlo Prezidentui pataisų nevetuoti.
„Dabar yra laikas ne vaizdingiems pasisakymams, o ryžtingiems veiksmams, turint galvoje, kad kas naktį Lukašenka permeta į Lietuvą kelias dešimtis migrantų. Planuotume rudens sesijoje grįžti prie įstatymo koregavimo, jei būtų toks poreikis“, – teigia Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius tvirtina: „Aš labai tikiuosi, kad Prezidentas kritiškai įvertins įstatymą žmogaus teisių požiūriu ir jo nevetuodamas atkreips Seimo narių dėmesį, kokius probleminius aspektus susirinkus rudenį į sesiją būtų galima pataisyti.“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako: „Tikrai nereikia vetuoti, koks būtų signalas ypač kilmės šalims migrantų. Seimas nusprendė labai rimtai ir pasakė, kad per mus neis joks naujas nelegalus migracijos kelias.“
Seimo opozicija veto nori. Esą jei įstatymas vasarą pradėtų galioti su žmogaus teisių spragomis, sienos pažeidėjai iki rudens galėtų ieškoti teisybės tarptautiniuose teismuose.
„Ypač žmogaus teisių teismo atveju tektų atlyginti nemenką žalą. Tobulas variantas būtų susitvarkyti dabar nelaukiant pasekmių, kurios gali atsitikti“, – sako valstietė Agnė Širinskienė.
„Darbas buvo padarytas per greitai, nekokybiškai. Ypač priėmimo stadijoje pataisos, kurios ėjo“, – tvirtina socialdemokratas Algirdas Sysas.
Seimo nariai Prezidento G. Nausėdos sprendimo dėl migrantų teises apribojančių pataisų laukia jau rytoj. Vidaus reikalų ministerija Prezidentūros kritiką atmeta ir teikia, jog žmogaus teisės lieka užtikrinamos.
