Opozicija sako, kad dešiniųjų valdžia nuo visuomenės slepia skandalo aplinkybes, kurios gali būti gėdingos. Dėl neviešų Užsienio reikalų viceministro susitikimų su baltarusiais Lukašenkos trąšų prekeiviais premjerė Šimonytė aiškinosi ir Seimo salėje, bandė išsklaidyti dvejones, tačiau kodėl į Vilnių buvo atvykę „Belaruskali“ žmonės išlieka neaišku – Šimonytė sako, kad Landsbergio pavaduotojui kelias dienas neva reikėjo aiškinti kodėl Amerika įvedė sankcijas.
Kartą gavusi niuksą iš valdančiųjų, opozicija bandė vėl prastumti tyrimo komisiją, kad ši išnarpliotų kodėl dešiniesiems prašius sankcijų Lukašenkos piniginei, patys prie jų neprisidėjome ir toliau vežame bei krauname jo trąšas.
„Speciali tyrimo komisija turi platesnius įgaliojimus ir gali kviestis ne tik valstybės institucijų pareigūnus ir politikus pateikti informaciją, bet taip pat ir privačius asmenis, privačių kompanijų atstovus, jeigu yra toks poreikis, tuo tarpu Seimo komiteto įgaliojimai yra šiek tiek siauresni“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Liudijimai komisijoje, arba melavimas komisijoje turi tam tikras teisines pasekmes. O jeigu mes norime sužinoti tiesą, o tai svarbu atsakyti į klausimą kas tarpininkavo režimo atstovų derybose su Vyriausybe, tai būtų tikslinga turėti komisiją, ir atsakyti į kitus klausimus, kas ką žinojo, kas ką darė, ko nedarė“, – teigia buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
Bet konservatoriai su liberalais ir vėl specialios tyrimo komisijos baidosi, kaip velnias kryžiaus.
„Man ta iniciatyva yra panaši į tas specialiąsias komisijas, kurių praėjusioje kadencijoje turėjome į valias, paprastai visų tų specialiųjų komisijų paskirtis yra tirti konservatorius, tai ir čia matyt tokia“, – kalba ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Turėkite galvoje, kad kai suformuluoji klausimus tyrimo komisijoje, tu nebegali nuo jų nutolti, o yra pvz. klausimų, kurių galima ir paklausti, ar prezidentas per tuos 4 mėnesius parodė iniciatyvą aiškinantis, kaip ruošiasi valstybė taikyti sankcijas amerikietiškas, ar ne? Ar iš viso nesiruošia?“ – klausė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Dabar aiškintis, tirti veiksmus, mano galva, būtų tiesiog atitraukti dėmesį ir pastangas ir jėgas nuo sprendimo problemos, kuri yra dabar, tai aš tiesiog nematau prasmės tokios tyrimo komisijos“, – rėžia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Pačios diskusijos Seime valdančiųjų susidomėjimo nesukėlė. Salėje apskritai buvo mažiau opozicijos narių, nei pasirašė siūlymą tirti šį skandalą. Opozicija iš karto nujausdama, kad valdantieji neleis burti komisijos, paruošė ir planą B – sutiko su valdančiųjų siūlymu skandalą tirti komitete, tik komitetą pasirinko Užsienio reikalų, kuriam vadovauja su bendražygiais susipykęs konservatorius Žygimantas Pavilionis.
„Mums susidaro įspūdis, kad komiteto pirmininkas žinojo ir žino šiek tiek daugiau, nei galėjo iki šiol papasakoti. Tai galbūt dabar, šiek tiek ultimatumų dvasioje atsiras tos drąsos ir papasakos, arba atliks savo veiksmus taip, kaip turėtų Seimo narys prisiekęs Konstitucijai“, – sako G. Paluckas.
Bet kaip ir galima buvo tikėtis, nei vienas, nei kitas opozicijos siūlymas valdančiųjų blokposto neįveikė – tyrimų nebus.
„Mes buvom teisūs, kad slepiama yra svarbi informacija nuo visuomenės ir nuo Seimo narių“, – aiškina regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Tyrimą konservatoriai delegavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
„NSGK yra pats kiečiausias komitetas parlamente, turintis daugiausia patirties įvairiuose tyrimuose… — Ir vadovaujamas konservatoriaus, kuris turėtų aiškintis konservatorių Vyriausybės veiklą. — Turintis buvusį premjerą Saulių Skvernelį, turintis 2 opozicijoje esančius parlamento pirmininko pavaduotojus“, – sako L. Kasčiūnas.
Į dalį klausimų buvo priversta atsakyti Šimonytė. Jai opozicija surašė klausimus apie mįslėmis apaugusius Užsienio reikalų viceministro susitikimus su baltarusiais spalį. Šimonytė atskleidė, kad viskas vyko su jos žinia, o į Vilnių atvažiavo „Belaruskaja kalinaja kompanija“ atstovai.
„Šie susitikimai buvo skirti JAV nustatytų sankcijų priežasčių komunikavimui, ir buvo derinami su Lietuvos Respublikos strateginiais partneriais“, – teigia ji.
„Koks buvo tikslas konkretus? — Kaip premjerė minėjo. — Patikslinkite, mes nesupratome. — Man atrodo, kad ganėtinai aiškiai pasakyta, kad tikslas buvo aptarti priežastis, dėl kurių yra įvestos JAV sankcijos. — Ką tai reiškia aptarti priežastis, man atrodo visiems aišku, kad dėl Lukašenkos veiksmų tai yra? — Tai ir buvo aptarta. — Ką aptarinėti kelias dienas? Jūs galite patikslinti? — Aš ne mažiau apstulbęs, negu jūs“, – atsako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Šimonytė sako, kad viceministras jokių derybų su baltarusiais nevedė. Bet tiksliai neatsakė, ar be trąšų prekeivių buvo atvykę ir Lukašenkos režimui atstovaujantys žmonės, su kuriais, anot opozicijos, ir galėjo būti deramasi kitais klausimais, pavyzdžiui, migrantų.
„Negaliu nei tvirtinti, nei neigti pokalbių, kuriuose pati nedalyvavau turinio, tačiau mano žiniomis, pokalbiai vyko JAV sankcijų nustatymo priežasčių tema“, – kalba I. Šimonytė.
Paaiškėjo ir kada pasitrauks ir kiek išeitinės kompensacijos gaus skandalo iešmininku tapęs Lietuvos geležinkelių valdomas vadovas Mantas Bartuška. Sausio 3-ią jis baigs darbą ir gaus pusės metų atlyginimą – 35-kis tūkstančius eurų į rankas.
