Emocijos liejasi iš Antakalnio rajono gyventojų sekmadienį jų kieme suskambus Luciano Pavarotti dainai „O sole Mio“. Ją atliekanti Skaidra Jančaitė savo balkone dainuoti pradėjo dar pirmojo karantino metu. Dainininkė sako, kad tai yra jos duoklė karantino namie įkalintiems žmonėms.
„Dėkingumą tikrai jaučiu. Ir nuo to kartais net būna taip, pati labai susijaudinu. Turiu išeiti, turiu nuleisti tą tokį gūsį, nes suprantu, kaip jie jaučiasi. Tikrai yra daug vienišų žmonių ir jie neturi, su kuo pabendrauti. Jie sako, visą dieną tylėjau“, – sako dainininkė, menininkė Skaidra Jančaitė.
Vienas iš tokių žmonių yra Skaidros kaimynas, kurio vienintelis kompanionas yra šuo, sako, kad, deja, Skaidros dainuojančios dar negirdėjo, bet mielai paklausytų: „Aš mėgstu, ponia, aš viską mėgstu klausyti. Be jokių problemų. Ir šuniukas mėgsta šokti.“
Kitiems pasisekė labiau ir galėjo pasidžiaugti kieme skambančiomis ištraukomis iš operų, itališkų dainų. Skaidra pasakoja, kad klausytojų stengiasi ilgomis arijomis nekankinti, tad iš stalčiaus išsitraukia ir lietuviškos estrados perlų ir dainuojanti ne ilgiau kaip 10-15 minučių:
„Girdim. Ir dar pranešam kitiems kaimynams. Tai ir plojam. Labiau patinka populiarios dainos. Ką jinai čia dainuoja? „Gera“ ta daina labai užveda kažkaip.“
„Pozityvo kuo daugiau. Lauksim. Labai faina. Malonu.“
„Labai norėčiau išgirsti. Reikės ateiti.“
„Visi pasiilgę to kultūrinio gyvenimo, tai tikrai taip.“
Nors atsiranda ir tokių, kuriems džiaugsmo ir taip per akis: „Nereikia, užtenka ir taip to džiaugsmo.“
Dainininkė sako, kad kieme norėtų suburti kuo daugiau žmonių, kad visi ir kokią lietuvišką sutartinę užtrauktų, išsijudintų iš visus sukausčiusios pandemijos, bet lietuviams nedrąsu.
„Labai kuklūs, bet vienas kas nors išdrįsta ir kaip šitie vyrukai „nu ischo adnu“, kiti valio, dar dar“, – pasakoja S. Jančaitė.
Menininkė pripažįsta, kad karantino metu ypač ilgisi scenos, tad savo languose, balkonuose ar kieme susirinkusi ir ovacijomis apdovanojanti publika yra tikras balzamas artisto širdžiai. Bet moteris nepraranda vilties ir kuria ateities planus.
„Galvoju kaip okupuoti Nidą. Žinot, kultūros sostinė. Ir kaip aš čia galėčiau, ir ant to kampo, ir ten, ir prie Kernagio prisėsčiau vyšnias padainuočiau. Ir kaip vat paimti jį. Sakom, mes plakatėlį parašytumėm. Tai vat tik tai valgyt reikia tiems menininkams“, – teigia S. Jančaitė.
Menininkė neprarasti geros nuotaikos linki ne tik žmonėms, bet ir kolegoms: „Jeigu mes turim gerą ūpą, gebam dainuoti, mylėti vienas kitą, tikrai duonos atsiras. Aš nežinau kaip, bet jos visą laiką atsiranda.“
Pasak Skaidros, ji dainuojanti kai aplanko polėkis, kartą ar kelis kartus į savaitę. Anot moters, jei tik bus klausytojų, jos pasirodymai galėtų tapti kiekvieno sekmadienio tradicija.
