Profesorius Jaroslawas Wolkonowskis rodo, kaip teisingai rašyti jo vardą ir pavardę. Jaroslawas gimė ir užaugo Vilniaus krašte, ten gyveno jo tėvai ir protėviai. Tačiau jų pavardės susigrąžinti negalėjo. Sovietmečiu Jaroslavo pavardė buvo surusinta – buvo Volkonovskij. Prieš trisdešimt metų atėjęs atsiimti lietuviško paso, tėvų ir senelių pavardės Jaroslawas ir vėl negalėjo susigrąžinti.
„Reikėjo užpildyti tą prašymą ir ten buvo: parašykit savo vardą. Na, aš ir parašiau. Savo vardą ir pavardę. Ir parašiau: Wolkonowski ir Jaroslav panašiai. Valdininkė man atsakė, kad ji negali užrašyti, nes nėra tokių raidžių“, – pasakoja politologas Jarosław Wołkonowski.
Besibaigiant galioti pasui Jaroslavas Vilniaus rajono civilinės metrikacijos specialistams vis primindavo apie savo tikrąją pavardę, tačiau likdavo it musę kandęs. Ir taip 30 metų. Praėjusį rudenį po paskutinio bandymo gauti pasą su tikrąja pavarde jis kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą.
Jaroslavas rodo teismui pateiktą prosenelio testamentą, kuriame nurodyta jo pavardė. Ir tėvo pavardė nesikeitė – apie tai liudija Žvėryno bažnyčioje 1931 metais parašytas Jaroslavo tėvo gimimo liudijimas. Paaiškėjo, kad jau yra buvusi teismų praktika – Aukščiausiasis Teismas yra nusprendęs, kad nelietuviška raidė su diskritiniu ženklu nėra savaime neįmanoma. Taigi Jaroslavo bylą nagrinėjusi teisėja nusprendė: jo vardas ir pavardė turi būti visiškai pakeisti į originalų – lenkišką – variantą.
„Tas teismo sprendimas gali būti įgyvendinamas tiktai iš dalies kol kas, šiuo metu. Jeigu žmogaus pavardėje yra, pavyzdžiui, w, inai gali būti įrašyta be jokio ginčo, tačiau šalutinio diakritinio ženklo, nelietuviško, negalės įrašyti“, – komentuoja advokatė Lilija Semaško.
Valstybės registrai, pasirodo, negali įrašyti žmonių pavardžių su nelietuviškais diakritiniais rašmenimis. Dabar tokių lenkiškų raidžių yra bent septynios. Tad nors įstatymas leidžia vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis, lenkai gali pasinaudoti vos viena raide.
„Žinot, dažnai kalba, kad čia yra priimtas įstatymas tik dėl lenkų. Bet, žinot, mes pasinaudojame tik viena – dviguba v – raide“, – kalba Seimo narė Beata Pietkiewicz.
Teisingumo ministerija su Registru centru dabar aiškinasi, kiek užtruks registrų pritaikymas nelietuviškoms raidėms. Dabar prognozuojama, kad laukti reiks apie dvejus metus. Taigi ir Jaroslawui pergalė teisme – dar tik mažas pasiekimas.
„Kaip mes galim pakenkti lietuvių kalbai, na? Na, negalim – yra tokia pavardė, ir viskas, taškas. Aš manau, kad praeis – žmonės supras, suvoks, kad čia nėra jokios grėsmės“, – teigia J. Wołkonowski.
Skaičiuojama, kad nuo gegužės apie 40 lenkų tautybės žmonių jau pasikeitė pavardę. Iš viso Lietuvoje lenkų tautybės asmenų gyvena daugiau nei 150 tūkstančių.
