Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos. Anot specialistų, net 7 cheminių medžiagų kiekiai viršija normas. Tai ir sunkieji metalai, ir nafta.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad spalvingiausia teršalų paletė yra netoli uosto vartų. Taip pat ties Melnragės paplūdimiais bei prie jūrinės Latvijos sienos. Tirdami teršalus, aplinkosaugininkai nustatė, kad vandenyje išliko ir jau dešimtmetį nebenaudojamos toksiškos medžiagos.
„Tarkim tributilalavas, kuris yra 2010 metais Europos Sąjungoje uždraustas ir plačiai buvo naudotas laivyboje, dažų gamyboje ir šiai dienai vis dar nustatomi ir Klaipėdos akvatorijoj, ir dampingo rajone“, – sako aplinkosaugininkė Aistė Kubiliūtė.
Tai patvirtina teoriją, jog Baltija ir Kuršių marios vis dar neatsikrato praeities kartų teršalų, o ant jų viršaus dar pilami šiandieniniai. Mariose ties Klaipėda teršalų ribos standartus viršija nuolat jau kelerius metus.
„Na tarkim, ftalatai. Jie naudojami kaip plastiko minkštikliai. Ir, tarkim, visi minkšti žaislai, vamzdynai, kurie sudėtyje yra tų minkštinamųjų medžiagų, kurios padaro plastiką lankstesnį patvaresnį. Ir tie ftalatai visą tą daikto vartojimo laikotarpį išsiskiria iš to daikto. Tai tas patekimas į aplinką yra nuolatinis“, – pasakoja A. Kubiliūtė.
Dauguma šių taršalų nugula į dugną, o ten jais maitinasi vandens gyventojai. Pavyzdžiui, žuvų organizmuose mokslininkai vis dar aptinka 2003-siais uždraustų pesticidų liekanų. Ar net gyvsidabrio.
„Tarkim, fiksuojama to paties gyvsidabrio iki šiol žuvų kepenyse, raumenyse. Tai reiškia, kad tas metalas paprasčiausiai ilgainiui, dėl istorinės taršos ilgainiui kaupiasi gyvuose organizmuose, ten išlieka. Kitą vertus, vandens gyvūnija adaptavosi – nėra taip, kad jie turi tiek to gyvsidabrio, kad mirtų. Plaukioja su tuo gyvsidabriu kepenyse“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergejus Suzdalevas.
Rekomenduota nevalgyti ties Lietuva pagautų menkių kepenėlių
Saugant žmonių sveikatą net buvo rekomenduojama nevalgyti Baltijos jūroje ties Lietuva pagautų menkių kepenis, mat teršalai ypač kaupiasi šių žuvų kepenyse. Tačiau žuvimis maitinasi ne tik žmonės, o ir pačių menkių Baltijoje nebedaug beliko, tad saugant rūšį net uždrausta jų žvejyba. Mokslininkai su liūdesiu stebi ir jūros paukščių mitybos grandinę.
„Kadangi paukštis yra beveik mitybos grandinės viršūnėje, tai ta tarša akumuliuojasi kiekviename mitybos lygmenyje – iš moliuskų į žuvis, iš žuvų aukščiau ir taip toliau, tai paukštis suvalgo visą tą kenksmingų medžiagų porciją, ką buvo suvalgę jų maistai“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto mokslininkas Julius Morkūnas.
Mokslininkai skaičiuoja, kad per pastaruosius 20 metų net 80-imčia procentų sumažėjo Baltijoje žiemojančių paukščių.
„Nes sunkieji metalai atsiliepia paukščių reprodukcijai. Mažėja kiaušinių dėčių skaičius, mažėja jų išsiritimas ir tada didėja jauniklių žūstamumas ir jeigu yra ypatingai dideli kiekiai, kas retai būna, sunkiųjų metalų – gyvsidabrio ar švino, tai yra net mirtina paukščiams“, – sako J. Morkūnas.
Aplinkosaugininkų paviešinti duomenys apie taršos sankaupas bei mokslininkų pasakojimai apie gamtai daromą žalą klaipėdiečių jau nebestebina. Žmonės įprato gyventi šalia užterščiausių pasaulio jūrų penketuke esančios Baltijos:
„Nu o kaip gali stebinti? Žiūrėkit, kiek uostas išsiplėtęs. Kiek laivų, kiek visko. O iš jų vis teik kažką iškrato į vandenį ir išleidžia. Taip, kad nieko nuostabaus.“
„Manęs tai nestebina. Jeigu Baltijos jūra yra pati užterščiausia, tai faktai jau. Paprasčiausiai gal aplinkosauga mažai besirūpina. Visi pila visokias atliekas, tai aš manyčiau jei daug labiau susirūpintų, labiau saugotų, mažiau terštų, būtų gal švaresnė šiek tiek.“
Mokslininkai teigia, kad net visoms šalia Baltijos įsikūrusioms šalims šią minutę visiškai nustojus pilti teršalus į jūrą, jai natūraliai išsivalyti vis tiek prireiktų 20-30 metų. Tad vienintelė viltis – kelti žmonių sąmoningumą bei statyti modernias nuotekų į jūrą valyklas.
