Šis gandras – Kybartų miestelio įžymybė, ir kaip vietiniai juokauja – naujas seniūnas. Nežinia iš kur šį pavasarį atsibastęs, paukštis greitai čia apsiprato ir pradėjo daryti savo tvarką. Jis vaikščioja miestelio gatvėmis ir reikalauja žmonių ėsti. Kas neduoda ar šiaip gandrui nepatinka – puola: mosuoja sparnais ir taikosi įkirsti snapu.
„Jis įpratęs gauti. Paskėtrioja, paskėtrioja. Turėjau mėsos tokios, tai daviau jam. Ryte buvo atėjęs į autobusų stotį. Tai jis taip žiauriai nešoka“, – pasakojo Kybartų gyventoja Aušra
Kybartietis Juozas gandrą šeria kone kasdien. Labiausiai išlepintam paukščiui patinka šviežia žuvis. Bet iš bėdos ir mėsos gabalą praryja.
„O taip, žuvis tiktai. Kai pagaunu, duodu. O taip tai iš šaldiklio imu. Puola, bet ne visus. Moterys sako, kad bijo jo. Bet jis nepavojingas“, – tikino Juozas.
Vyras pasakojo kraupias istorijas apie Kybartų gandrą. Štai viena moteris net iš automobilio bijojo išlipti, nes jį akylai stebėjo šis paukštis. Spėjama, kad ji – ne vietinė. Arba neturėjo ko gandrui įkišti į snapą.
„Moteriškė atvažiavo, sustojo, tai žinokit, jis užlipo ant kapoto. Tai pusantros valandos moteris išsėdėjo su vaiku mašinoje, laukė, kada jis nulėks“, – pasakojo Juozas.
„Kolegė dirba čia, su ja būna. Neina pasakyti, kad jis agresyvus, kiekvieną pultų. Jei su juo normaliai, tai jis normaliai, matot, sau. Nieko tokio baisaus ir nedaro“, – antrino Aušra.
Kybartų gyventoja Laima sako, kad žmonės be reikalo bijo paukščio. Tikriausiai nelaisvėje užaugęs gandras pats maisto susirasti nebemoka, todėl ir reikalauja žmonių. Kalbama, kad netoli Kybartų esančiame kaime praeitą vasarą šiuo paukščiu atsikratė tėvai – išmetė iš lizdo. Jį radę žmonės ir pasiėmė auginti. Ar gandrui gimtame kaime per nuobodu tapo, ar kokiomis aplinkybėmis jis atsidūrė miestelyje – niekas nežino.
Gandras ne tik kad įžūlus, bet ir gudrus. Jis greit pamatė, kur lengviausiai gali gauti maisto. Tai yra ten, kur daugiausia žmonių. Tad ir slampinėja miesto centre, prie prekybos centrų, užsuka ir į kavines. Čia irgi be skrupulų reikalauja iš žmonių ėdesio.
„Reikalauja dėmesio klientų ir valgyti užsimano. Kiti, taip, pavaišiną tą klientą mūsų, garnį. Kiti gėrisi juo, kiti – taip, bijo ir gąsdina“, – pasakojo kavinės padavėja Ineta.
Paukštį pamėgę kybartiečiai jau nerimauja, kas bus žiemą, kur gandras dėsis. Tuo žada pasirūpinti jau gyventojas Juozas. Jis paukštį ketina priimti į savo ūkinius pastatus.
