Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojas sėdasi už keistai atrodančio aparato vairalazdės ir juo važiuoja tiesiai į Kuršių marias. Vyras vairuoja parko tik ką įsigytą amfibiją. Dyzelinio, trijų cilindrų variklio ir 47 arklio galių mašina darbuotojai pjausto pakrantės nendres.
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Petras Jenčauskas sako: „Yra grėbliai, kurių pagalba galima surinkti nupjautą nendrynų masę. Šita technika pritaikyta darbui vandenyje. Sausumoje tikrai sudėtingai valdosi. Nes aliuminio viduje yra tuščios erdvės, kurios laiko visą konstrukciją ir yra plaukimo vikšrai, kurie padeda judėti šiai technikai.“
Tiesa, pavojai slypi ir po vandeniu. Tad amfibijos valdytojas turi ne tik greitai orientuotis, o ir akylai stebėti kur juda. Kadangi mažiausias gylis šiai amfibijai sklandžiai darbuotis yra 30-40 centimetrų, vairuotojo akys turi būti ypač skvarbios.
„Iššūkiai tai visokie akmenys, medžio kažkokie paskenduoliai, medžio šaknys, šakos. Nes peilis yra labai jautrus ir užkliuvus už akmens ar už kokios šaknies medžio, galima jį sulaužyti“, – sako P. Jenčauskas.
Na, o pačios amfibijos neringiškiams prireikė, mat šie nebeišmano kaip kovoti su visas pakrantes baigiančiomis okupuoti nendrėmis. Jos plečiasi ir į aukštį, ir į plotį.
Ekologas Žilvinas Grigaitis pasakoja: „Kadangi ji gerai prisitaiko tiek prie sūraus vandens, kas yra Kuršių marių šiaurėje, tiek prie gėlo vandens, tai ji paplito po visą Kuršių neriją.“
Maža to, nendrės nors ir nėra invazinis augalas, tačiau taip smarkiai plečiasi, kad pradeda išstumti vietinius, net į Raudonąją knygą įrašytus pakrančių augalus.
„Porą, vat, saugomų Raudonosios knygos išstuminėja. Yra kitų retesnių rūšių, kurias išstumia. Ir ji labai gerai plinta ir nepjaunant jos, tiesiog neatsiranda vietos kitom gyvybės formom“, – sako Grigaitis.
Viena iš tokių formų – antys. Ypač štai tokios, Neringos pakrantes pamėgusios urvinės antys. Kurios dėl nendrių Nidoje tik turistauja.
Štai parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaitė teigia: „Urvinei ančiai reikia smėlėtų seklumų, pakrantės jau nebeturi tokių vietų. Dabar jei pasivaikščiosite Nidoje, tai tikrai pamatysite 5-4 urvinių ančių poreles, bet, deja, jos pabūna pavasarį, kol nendrės dar neužaugusios, o po to išskrenda, ieško geresnių gyvenimo sąlygų, gyvenimo vietų. Tai mūsų tikslas ir yra padaryti, kad jos čia būtų visą vasarą.“
Tad naujoji amfibija nendres ir naikina. Tik vietų kur peri gulbės ar kiti paukščiai neliečia. Mašinos peilis nupjauna dalį nendrės, vanduo patenka į tuščiavidurį, tarsi šiaudelį, jos kotą ir taip nupūva šaknys. Tiesa, neringiškiai patys nendres prieš daugelį metų ir užsodino krantams sutvirtinti, bet šia funkciją jos jau atliko.
Prieš metus tokias, tik turkų gamybos amfibijas įsigijo ir Panevėžio bei Anykščių miestai. Tačiau viena mašina sugedo, o kitos niekas nenorėjo vairuoti bei drausti. Neringiškių turima pagaminta Švedijoje ir jau išbandyta Žuvinto rezervate. Tad Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai tikisi, jog švedai amfibijas gamina kokybiškiau ir jos neištiks turkiškųjų likimas.
