Bandydama taisyti situaciją Sveikatos apsaugos ministerija Vilniui metė gelbėjimosi ratą – 19 tūkstančių papildomų skiepų, kuriuos paėmė iš kitų savivaldybių. Tačiau dėl tokio chaoso įpyko kitų miestų merai, Prezidentūra pareiškė, kad skiepų perskirstymas paskutinę minutę yra netinkamas.
Lenktynes su koronavirusu Vilnius pralaimi, sostinėje situacija, nepaisant spartesnio skiepijimo, kritinė. Į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę lekia greitosios pagalbos automobiliai, kurie veža dūstančius Covid pacientus. Reanimacijoje visos vietos jau užimtos.
Pasak ligoninės koordinatorės, plėsti skyrių gydymo įstaiga jau nebegali, o pagalbos prašo net ir gydytojų pediatrų. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje gydomi 295 pacientai, sunkiai sergantys Covid-19.
„Užguldymas yra 95,2 procento, šiandien išrašėme 35 ligonius ir jau esame gavę 15 naujų pacientų, tęsiame savo išrašymą ir vėl ryte manau, kad būsime pilni. Reanimacijos mūsų yra pilnos“, – sako klinikinės ligoninės koordinatorė Vaiva Karpavičienė.
Situacija kritinė visame Vilniaus regione – užpildyta beveik 90 procentų COVID pacientams skirtų lovų. Santaros klinikose iš 67 reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų, laisvos tik 8. Klinikos jau svarsto, kaip perskirstyti personalą, atlaisvinti lovas iš kitų skyrių. Gali tekti apkarpyti ir planines paslaugas.
„Vyksta diskusijos su atraminėmis ligoninėmis, diskutuojama, kokios galimybės yra įsisteigti arba praplėsti skyrius arba dedikuoti personalą“, – pasakoja Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.
Reanimacijoje gydomų žmonių amžiaus vidurkis yra apie 50 metų
Pasak Santaros klinikų, ligoninėse daugėja pacientų iki keturiasdešimties metų, o reanimacijoje gydomų sunkių ligonių amžiaus vidurkis siekia apie 50 metų. Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas tikina, palyginti su pernai, dabar sergančiųjų koronavirusu skaičiaus augimas yra lėtesnis, tačiau daugiau serga darbingo amžiaus žmonių.
„Jeigu sausio, vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientų sudarė apie 50 procentų, o dabar matome, kad jaunesnių nei 50 metų amžiaus grupė užima du trečdalius naujų atvejų“, – teigia sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Lietuva nuo balandžio vidurio jau yra juodojoje zonoje, mat 14 dienų sergamumas siekia 534 atvejus 100 tūkstančių gyventojų. Tiesa, sostinėje epidemiologinė situacija blogiausia visoje šalyje.
Gelbėjant Vilnių Sveikatos apsaugos ministerija sostinei pirmadienį skyrė 19 tūkstančių papildomų vakcinų. Tiesa, kitų apskričių – Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno sąskaita. Prezidentūra tokį paskutinės minutės skiepų perskirstymą kritikuoja.
„Mes girdėjome, kad pranešimas apie mažinamus vakcinų kiekius regionams buvo pateiktas vos prieš kelias valandas iki fakto. Miestai turėjo atšaukti suplanuotą skiepijimą. Ir tai neprisideda prie sklandaus skiepijimo“, – kalbėjo Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
O premjerė Šimonytė aiškina, kad dėl prastėjančios situacijos tenka reaguoti žaibiškai.
„Aš bijau, kad mes neturime tokio komforto, kad informuotumėme prieš dvi savaites, kad taip bus po dviejų savaičių. Tikrai nei vakcinų tiekimai pakankami, nei situacija linijinė, kad mes žinotume, kas bus po dviejų savaičių, tenka reaguoti skubiai“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Visiškas chaosas – taip situaciją dėl vakcinų perskirstymo apibūdina savivaldybės iš kurių buvo paimti skiepai.
„Skaudžiausia yra tai, kad nuvilti žmonės, kurie registravosi ir planavo. Ir tie žmonės, kurie visą tą procesą organizavo – skambino, kvietė. Lieka tam tikras nusivylimas“, – pasakoja Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Meras Remigijus Šimašius pripažįsta, kad pykčio buvo galima išvengti, jei savivaldybės informaciją apie vakcinų perskirstymą būtų gavusios anksčiau.
„Vyriausybės vadovas ir sveikatos apsaugos ministras buvo pakišti ir pasielgta visiškai neadekvačiai. Reikia galvoti vykdant ir protingus pavedimus ir galvojimas galėtų būti dažnesnė savybė Sveikatos apsaugos ministerijoje“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Ministerija teisinasi – sprendimas priimtas netikėtai.
„Iš tikrųjų niekas mūsų nepakišo, buvo tiek ir savaitgalį stebima sunki situacija Vilniaus mieste. Pirmadienį ankstyvą rytą priimtas bendras sprendimas kartu su Vyriausybe, kad reikia daryti staigų judesį, nelaukiant dar vienos savaitės, perskirstyti vakcinas ir didesnę dalį jų koncentruojant Vilniaus miestui“, – kalbėjo kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Kyla nauji COVID-19 protrūkiai
O šalyje toliau fiksuojami koronaviruso protrūkiai: ne tik gamybos ar prekybos įmonėse, bet ir mokyklose. Štai Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje koronavirusu susirgo 9 mokiniai, du darbuotojai, apie 100 mokinių izoliuota. Tiesa, susirgę pedagogai laukė ,,Pfizer“ skiepo, jį turėjo gauti dar šiomis dienomis, tačiau virusas buvo greitesnis.
O naujausi „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų gamintojų atlikti tyrimai rodo, kad po dviejų skiepų praėjus pusei metų vakcinų veiksmingumas nemažėja.
„Išlieka vakcinos nepaprastai veiksmingos daugiau nei 90 procentų veiksmingos apsaugant tiek nuo pačios ligos, tiek nuo sunkios ligos“, – sako infektologė Auksė Mickienė.
O kad susidarytų imunitetas po pirmosios skiepo dozės, pasak infektologų, prireikia 2-3 savaičių. Praėjus šiam laikotarpiui, priklausomai nuo vakcinos apsauga nuo koronaviruso jau siekia apie 80-90 procentų.
O skiepų naudą jau kuris laikas jaučia ir patys medikai, mat užsikrėtimų skaičius ligoninėse nežymus. Štai Santaros klinikose iš daugiau kaip 6000 darbuotojų, gruodį sirgo apie 512 medikų, o šiandien serga vos 12 darbuotojų. Santaros klinikose iminuzuoti 95 procentai darbuotojų.
