Finansų ministrė atkerta, kad biudžete pinigų papildomoms išmokoms nėra. Tačiau ir Nausėda, ir ekonomistai pabrėžia – dėl išsipūtusių kainų žmonės į biudžetą suneš papildomus šimtus milijonų eurų mokesčių, o gal net visą milijardą, tad rezervo yra. Visgi ar tiesiog išdalyti pinigus yra geriausias sprendimas, pritaria ne visi. O opozicija savo repertuarą pildo dar intensyviau – ragina mažinti PVM maistui ir dar padidinti vaiko pinigus.
Į Šunskų miestelyje greta Marijampolės esančią parduotuvėlę užsukę pirkėjai skaičiais iliustruoja, kiek dabar visur pučiasi kainos:
„Prieš mėnesį lyg 2 eurai kainavo, o dabar 2,6.“
„Pats dirbu prekyboj, jezusmarija, eurais, dešimtim eurų, nuomos dvigubai ir t.t.“
„Kaip čia nepastebėsi Lietuvoj gyvendamas. Bet netoli Lenkijos gyvenam, galima ir į Lenkiją pavažiuot.“
Iš Lenkijos pavyzdžio Šimonytės Vyriausybė neima ir pridėtinės vertės mokesčio maistui nemažina. Ką kol kas padarė Vyriausybė infliacijos sukeltoms išlaidoms sumažinti – pasiūlė lengvatinį devynių procentų PVM centralizuotam šildymui laikinai išvis panaikinti. Ir giriasi, kad nuo Naujųjų didėjo algos ir pensijos.
„Galiu konstatuoti, kad tai, ką iki šiol padarėme, atrodo labai labai kukliai. Drįsčiau teigti, kad šitos priemonės faktiškai infliacijos problemos nesprendžia. Žmonės turėtų jaustis „užganėdinti“, tik kažkodėl jie tokiais nesijaučia“, – teigia Gitanas Nausėda.
Taigi, šalies vadovas seka Sauliaus Skvernelio pėdomis – giria jo sprendimą prieš pusantrų metų pensininkams išmokėti po 200 eurų ir siūlo tai pakartoti, tik sumą skirti perpus mažesnę.
„Tikslinga apsvarstyti vienkartinių išmokų labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms klausimą. Kalbu apie senjorų pensijas, šalpos pensijas gaunančius žmones. Galėtume kalbėti, kad vienkartinė išmoka šiai žmonių grupei galėtų sudaryti 100 eurų“, – sako G. Nausėda.
Taip pat po šimtą eurų jis siūlo ir daugiavaikėms, sunkiau gyvenančioms šeimoms – irgi atgaline data nuo sausio, kaip ir PVM šildymui. Finansų ministrė atkerta, kad užtenka ir ligšiolinių priemonių, o papildomų pinigų išmokoms nėra.
„Jos turėtų būti įtrauktos į valstybės biudžetą ir šiuo metu jame tokių priemonių numatyta nėra. O Vyriausybės rezervą galima naudoti ekstremalių situacijų valdymui – koronaviruso ir migrantų situacijai valdyti“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ministrai aiškina, kad žmonės esą dar nė nespėjo pajusti pagerėjusio gyvenimo – didesnių pensijų ir algų. Tad ragina politikus stabdyti arklius ir su pasiūlymais neįsijausti.
„Biudžete pajamų augimui buvo skirtas milijardas eurų. Dabar net ne visos išmokos – padidėjusios pensijos ar vienišo asmens pensijos, kurios sprendžia skurdo problemas – jos dar net nėra pasiekusios gyventojų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Visgi valdantieji nekalba apie viršplanines biudžeto pajamas. Išsipūtus kainoms žmonės į biudžetą suneša ir daugiau mokesčių – gali būti, kad šimtus milijonų ar net dar daugiau.
„Valstybė surinks į biudžetą pakankamai daug infliacinių pajamų. Todėl šiandien, kai kalbame apie solidarumą, yra pats tinkamiausias metas papildomomis pajamomis pasidalyti“, – sako G. Nausėda.
„Nepabijokime to žodžio, kad galbūt ir milijardą suskaičiuosime daugiau įvairių mokesčių, kurie atkeliaus į biudžetą negu buvo suplanuota“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kiek biudžetui kainuotų šimto eurų vienkartinės išmokos, prezidentūra neskelbia. Gyventojai džiaugiasi:
„Džiaugčiausi, tegul duoda. Bet turbūt tik žada, o duoti – ir nebus.“
„Tai dar daugiau, mano seneliai 2 metus iš namų neišeina. Pats perku maistą, pats turiu verslą, gelbėjam, kuo tik galim.“
„Veltui nebūna, vis tiek kam nors grąžinti reikės, valstybė skolinasi. O dalijimas atsieis kažkada kažkam.“
„Man nereikia, aš pensijos 900 eurų gaunu, man užtenka. Bet yra žmonių, kur 200, stažo neturi, vargsta.“
„Šiomis aplinkybėmis prezidento pasiūlymai yra taiklesni nei priimtas PVM tarifo sumažinimas šildymui, nes šie pasiūlymai yra nukreipti į mažiausias pajamas gaunančiuosius“, – komentuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tai yra saldainis, kuris saldus gavus, bet efektas praeina labai greitai. Ateis laikas, kai biudžete nebus perteklinių pinigų ir teks dengti iš resursų ar rezervų. Tai gali pažeisti stabilumą. Čia esminis dalykas“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Dar Nausėda siūlo vėl didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – pusšimčiu eurų iki 510. Tam ekspertai pritaria. Kaip mažinti infliacijos pasekmes, Gitanas Nausėda į prezidentūrą susikvietė politinių partijų, verslo atstovus. Kol valdantieji tikina, kad jokių naujų priemonių nereikia, opozicija reikalauja ir mažesnio PVM‘o maistui. Ir ne tik.
„Verta būtų rizikuoti. Nematyti, kas Lenkijoje įvyko, būtų trumparegiška“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Vaiko pinigai – irgi skaičiavom apie 10 eurų. Tiek, kiek infliacija, tiek ir turėtų didėti vaiko pinigai“, – sako „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
„Dar ir mokesčius sumažinsime. Žinote, tuoj bus komunizmas, kuris baigsis, kuo komunizmas ir baigiasi“, – sako liberalas Eugenijus Gentvilas.
Tiesa, prezidentas idėjos mažinti PVM‘ą maisto produktams nepalaiko. Dėl visų siūlymų, jei jie bus registruoti, dar turės balsuoti Seimas. Mėnesio viduryje parlamentas šaukia neeilinę sesiją.
