„Jau daug metų čia gyvenu aplinkui ir gaisrininku esu dirbęs Alytnamio kolūkyje, bet nėr buvę tokių dalykų“, – taip Salantų gyventojai reaguoja į tai, kad jau para kaip per miestelį nusidriekusiu nuotekų grioviu teka dyzelinu užterštas vanduo.
Specifinį šios medžiagos kvapą gyventojai pajuto dar vakar dieną, o temstant pastebėjo, kad teršalai bėga šiuo grioviu tiesiai į tvenkinį, kurio vanduo teka į Salanto upę, iš jos į Miniją ir Nemuną. Nedelsiant buvo mestos milžiniškos ugniagesių pajėgos. Pastatė bonines užtvaras ir teršalus sulaikė.
Tačiau teršalai nenustoja plūdę, tad su dyzelinu susimaišiusį vandenį darbininkams tenka siurbti į specialias cisternas ir vežti utilizuoti. Išryškėja tikrieji nelaimės mastai.
„Nuo vakar vakaro per visą naktį surinkome 24 tonas, gal net truputį daugiau. Tačiau, jei išgryninti, kiek yra tikrai tų naftos produktų, na, manytume, to labai labai didelio kiekio nėra. Gal kokios 2-3 tonos gryno to, kiek mes galime spėti šiai dienai“, – sako Klaipėdos apskrities ugniagesių vadas Marius Garbenis.
Didžiausia problema, kad teršalų nepavyks sustabdyti kol nebus aiškus jo šaltinis. O šio rasti niekaip nepavyksta. Vietiniai salantiškiai spėja, kad galėjo prakiurti šalia kažkurio namo įkasta dyzelino talpa. Anksčiau žmonės šį produktą naudojo pečiams įkurti, tad dyzelino talpas užsikasdavo kiemuose:
„Turėjo kažkoks žmogus pečių, tą bačką, kūreno su kuru ir dabar pavasaris, prarūdijo ir išbėgo. Gal žmogus nežino nė pats?“
„Anksčiau taip darydavo – į žemę būdavo viskas sukasta. Yra daug, oi, yra daug, daug sukastų.“
Tad, saugodami savo miestelį, vietiniai patys ėmėsi talkinti ugniagesiams ir aplinkosaugininkams. Vieni tiesiog pirštais rodė, kur, kiek pamena, tokios senos dyzelino talpyklos yra įkastos, kiti paieškai pasitelkė savus metodus.
Tiesa, dauguma vietos bendruomenės savo žiniomis apie pamirštas talpas dalinosi socialiniuose tinkluose. Ir nelaimę likviduojantys specialistai į kiekvieno nuorodą reaguodavo.
„Gyventojai labai operatyviai atsiliepė ir nurodinėjo vieną ar kitą vietą, kurioje galimai yra ar nelegalus prisijungimas, ar kokia sena talpa, ir dėkui jiems už tai“, – pasakoja Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Tačiau paslaptingos talpos surasti nepavyksta. Ieškodami išeičių specialistai pasitelkia dūmų aparatą. Pūsdami dūmus į kanalizaciją, jie stebi kur pievose ar namų kiemuose jie ima garuoti ir ten kasa.
„Mes žiūrim melioracijos trasas, bet pagal schemą matom, kad tos trasos neatitinka. Nes, pavyzdžiui, šulinyje teka nuotekos, teka vandenėlis ir užterštas naftos produktais. Pagal schemą šitas šulinys – sekantis. Čia irgi turėtų tekėti, bet čia niekas nebėga. O į tą šulinį kažkoks vamzdis ateina, kurios schemoj nepažymėta. Tai va šita painiava schemose mus klaidina“, – teigia aplinkosaugininkas Ričardas Kašėta.
Senų, brėžiniuose nepažymėtų vandentiekio atšakų, taip pat taršos šaltinio specialistai ieško ir į kanalizaciją nuleisdami vaizdo stebėjimo kamerą.
Nors nelaimės likviduoti nepavyksta, teršalai bent jau nebeteka į tvenkinį kuriame gausu gyvybės. Tiesa, niekas negali pasakyti, kiek dyzelino ten pateko, kol ugniagesiai nepastatė užtvaros.
„Jei patenka į vandens telkinius, tai gyvajai gamtai blogai. Krenta žuvys, visi gyvenantys organizmai gyvenantys vandenyje žūsta“, – kalbėjo R. Kašėta.
Jei paaiškės, kad kažkas dyzeliną pylė tyčia, jo laukia 300 siekianti bauda bei asmuo privalės atlyginti gamtai padarytą žalą. Jei taip pasielgė juridinis asmuo, baudos jau skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių.
Tiesa, jei sklypo savininkas aiškins, jog apie tokią užkastą talpą nežinojo, bus atliekamas tyrimas. Jei paaiškės, kad žmogus nemelavo, jis baudos išvengs.
