Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje. Po simbolinio kapsulės įkasimo praėjus pusmečiui vaizdas kardinaliai pasikeitė: dalyje pastatų jau vyksta ir vidaus apdailos darbai. Ten vienu metu gyvens daugiau nei pusė tūkstančio karių.
„Kareivinės 2 aukštų. Matom stogas dar įrenginėjamas. Kitoje pusėje, priešais, kareivinės 3 aukštų, kaip minėjau, apdaila vyksta. Jeigu žiūrėti tiesiai į apačią, čia bus rikiuočių aikštė pagrindinė paradinė dalinio aikštė“, – kalba Krašto apsaugos ministerijos statybos projektų vadovas Tomas Baranauskas.
Viename kariniame miestelyje – 19 skirtingų paskirčių pastatai. Tarp jų – garažai, valgykla, ramovė, štabas, medicinos punktas, dirbtuvės.
Miestelyje kariai ne tik valgys, miegos, bet ir sportuos. Krašto apsaugos ministerija rūpinasi, kad atsirastų universali sporto salė, kurioje bus galima žaisti ir krepšinį, futbolą, tenisą.
Už šio karinio miestelio pastatymą ir dar 12 metų truksiančius priežiūros ir aptarnavimo darbus valstybė sumokės 57 milijonus eurų, be pridėtinės vertės mokesčio. Sutartis pasirašyta su koncernu MG grupė, priklausančia „Darnu group“. Dar 2 kariniai miesteliai, iš kurių vieną stato ta pati „Darnu group“, dygsta ir Šiauliuose bei Šilalės rajone.
Pasak Arvydo Anušausko, Vilniaus ir Šilalės rajonuose miesteliai statomi labai greitai, tikėtina, kad kariuomenei infrastruktūra bus perduoda dar šių metų pabaigoje, Šiauliuose – kitų metų pradžioje. Bendra karinių miestelių vertė siekia apie 168 milijonus eurų, tačiau jau dabar aišku, kad šios sumos neužteks. Kylant kainoms, statybos brangsta.
„Tiek metalas, matot, už nugaros, nemažai metalinių konstrukcijų, tiek tas pats gelžbetonis, jo pabrangimas yra siaubingas“, – tvirtina T. Baranauskas.
Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad įvairūs jos projektai brangsta skirtingai. Tačiau vidutiniškai skaičiuojama, kad reikia iki dešimtadalio daugiau pinigų nei planuota.
„Kai kur išaugo metalo kainos ypatingai, kur sandėlius statom. Labai daug metalo“, – sako A. Anušauskas.
Atsiranda ir netikėtų išlaidų.
„Kai mes statome karinėse teritorijose, o jos buvo mažai tyrinėtos savo laiku, jokie archeologai jose nedirbo, tai yra visokių atradimų. Yra randami palaidojimai seni, yra kažkokie broliški kapai kaip Šiauliuose“, – teigia A. Anušauskas.
Arvydas Anušauskas akcentuoja, kad Lietuva karinių objektų stato kaip niekad daug.
„Pernai buvo pastatyta 20 objektų, šiemet, greičiausiai, dar daugiau, kitais metais dar daugiau. Jų skaičius atspindi tas realijas, kurios susiklostė ir geopolitiškai, kad mums reikia stiprinti savo pajėgumus ir sudaryti sąlygas sąjungininkų priėmimui“, – tikina A. Anušauskas.
Lietuva, pasak Krašto apsaugos ministerijos, į karinę infrastruktūrą investuoja dešimtadalį gynybos biudžeto – šiemet tai yra 1 milijardas, 872 milijonai. Jei šią sumą išdalintumėm visiems Lietuvos gyventojams, kiekvienam gautųsi po 655 eurus.
Tad statybom šiemet bus išleista 187 milijonai eurų. Statybos darbai vyksta ne tik kariniuose miesteliuose, bet ir stovyklose, poligonuose, batalionuose. Kariuomenės dirbtuvės pradėtos naudoti praėjusių metų birželį. Iš viso projekto vertė siekia 900 tūkstančių eurų, ten yra aptarnaujamos pėstininkų kovos mašinos.
Pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“ bus galima remontuoti ir kitoje vietoje. Prie pat šių dirbtuvių Rukloje statomos daug didesnės, kur vienu metu bus galima aptarnauti 22 vienetus technikos. Nuo paprasčiausių remonto darbų, tepalų, padangų keitimo iki dažymo, plovimo. Projekto vertė siekia apie 12-milijonų eurų. Statybos darbus planuojama baigti šiemet, vasarą.
„Kiekviena technika, ji reikalauja savo priežiūros ir nuolatinių patikrų aptarnavimo, kad ji tarnautų ilgai ir kokybiškai“, – aiškina Infrastruktūros vystymo agentūros vadovas Giedrius Vanagas.
Nors dabar kalbama, kad kariniai miesteliai reikalingi Lietuvos kariams, dalimi naujos Lietuvoje kuriamos infrastruktūros naudosis ir sąjungininkų kariai, pavyzdžiui, iš Vokietijos.
Rukloje dygsta pačių vokiečių finansuojama karinės technikos aptarnavimo bazė, kuriai mažiausiai prireiks 65 milijonų eurų: remonto dirbtuvės, administracinės patalpos, technikos aptarnavimo ir priežiūros dirbtuvės, sandėliai ir kiti svarbūs pastatai, kurie reikalingi NATO priešakinių pajėgų batalionui.
Krašto apsaugos ministras pabrėžia, kad Lietuva daugiau investuoja ne tik į infrastruktūrą, bet ir į amuniciją: per pastaruosius dvejus metus amunicijai skirtos lėšos išaugo iki šeštadalio visų gynybos išlaidų.
