Dar koronaviruso įkarštyje į Lietuvą atgabentos štai tokios dėžės pilnos greitųjų COVID-19 testų dabar pareigūnams sukėlė įtarimų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl 6 milijonų eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo, kurį vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Daugiau kaip pusę milijono greitųjų koronaviruso testų laboratorija įsigijo iš įmonės ,,Profarma“.
FNTT duomenimis, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
„Tyrimas ne tik dėl galimo sukčiavimo, dėl galimo dokumentų klastojimo, bet ir dėl pinigų plovimo. Arba neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimo. Tai sekame platesnį spektrą, ne tik Lietuvą, ne tik vieną įmonę“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir įmonė ,,Profarma“ kovo 19 dieną pasirašė 6 milijonų 50 tūkstančių eurų vertės sutartį dėl greitųjų testų pirkimo. Laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas sako, kad už greituosius testus permokėta nebuvo, mat prasidėjus koronaviruso pandemijai stengtasi kuo greičiau įsigyti patikimus testus už kainą, kuri tuo metu buvo prieinama rinkoje.
„Tikrai, pagal turimą informaciją, tikrai nėra per didelė. Ir šiai dienai aš manau, kad kainos nėra netgi žemesnės nei pasiūlyta tuo metu. Viešųjų pirkimų įstatymas buvo pakeistas tam, kad būtų operatyviai viskas perkama, serga ir dabar visas pasaulis, todėl tas poreikis buvo didžiulis“, – pasakoja laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas.
Iš viso laboratorija iš įmonės ,,Profarma“ įsigijo 510 tūkstančių greitųjų koronaviruso testų pagamintų Europoje.
Pasak įmonės advokatės Egidijos Belevičienės, visi sutarties įsipareigojimai buvo įvykdyti, pretenzijų niekas nepareiškė. Pradėtą Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ikiteisminį tyrimą įmonė ,,Profarma“ vertina kaip nesusipratimą.
„Visos greitųjų testų pirkimo pardavimo sąlygos buvo įvykdytos. Buvo pristatyti kokybiški, sertifikuoti testai. Tas testų kiekis, kuris buvo nustatytas pagal sutartį, jokių pretenzijų iš Sveikatos apsaugos ministerijos bendrovė nėra gavusi. Priešingai, šie testai ir dabar sėkmingai naudojami ir norima pabrėžti, kad jokia žala nei valstybei, nei kitiems asmenims nebuvo padaryta“, – teigia įmonės advokatė Egidija Belevičienė.
Tuo tarpu FNTT tikina, kad įsigytų koronaviruso testų kaina prasilenkia su logika.
„Kainos netelpa į jokias logines…jų negalima logiškai paaiškinti. Mes suprantame, kad buvo krizinis laikotarpis, tačiau, kaip bebūtų, logiką kiekvienas iš mūsų turime ir verslas turbūt irgi negali pagrįsti tuo, kad jų veikla yra skirta tiktai pelnui gauti, yra ir moralės dalykai, įsipareigojimai. Ir trečias dalykas, sumokamas avansas – pinigai į priekį“, – kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
FNTT krėtė ne tik privačias įmones, bet ir valstybines institucijas, taip pat ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Ministras Aurelijus Veryga tikina, kad greitieji testai yra patikimi, juos, nors ir ne masiškai, tačiau naudoja medikai. Greituosius testus ketinama panaudoti ir epidemiologiniam gyventojų tyrimui.
Pasak Verygos, koronaviruso pandemijos įkarštyje nupirktų greitųjų testų kaina įtarimų nesukėlė.
„Jie yra, yra nupirkti, kaina jų tikrai mažesnė nei kad paskui buvo pardavinėjama ir vaistinėse ar įstaigose. Tai dėl pačios kainos mes nekeliame kažkokio klausimo, pagal visas procedūras viskas buvo atlikta, pagal galiojančius teisės aktus“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas. Pradėjus ikiteisminį tyrimą FNTT sulaikė 4 asmenis, šiuo metu jiems taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
