Penkiametė Milda prieš eidama į darželį savo rytą pradeda maudynėmis. Ne duše. Upėje. Su mama Vilnelėje ji maudytis pradėjo dar kovą. Šaltas, vos 12-kos laipsnių vanduo mergaitės visai negąsdina: „Nes taip gera atsigaivinti po šiltos nakties.“
Draugiją Mildai palaiko ir Masajus. Maudynėmis patenkintas berniukas svarsto, ar žiemą taip pat lips į vandenį: „Galbūt. Jei nebus ant vandens ant ledo“
Vaikai su tėvais maudosi upėje, o pro šalį kaip tik žingsniuoja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jį besimaudantieji sako taip pat kvietę prisidėti prie maudynių, bet jis kol kas dar nesiryžo.
Tačiau ne visų reakcijos tokios palankios. Mildos mama Ignė pasakoja, kad žmonės, pamatę vaikus šaltame vandenyje, dažnai kraipo galvas.
„Aplinkiniai reaguoja įvairiai. Mes jau įpratę esam prie to, kad esam truputį keistuoliai“, – sako mama Ignė Degutytė.
Gatvėje sutikti žmonės taip pat stebisi. Paklausti, ar rudenį liptų su vaikais į vandenį, atsako net nesvarstę:
„Tikrai ne, pabraidyti geriausiu atveju.“
„Ne, taip stipriai ne.“
„Ne. Todėl, kad aš pati negalėčiau įlipti į tokį šaltą upės vandenį.“
O štai ką tik iš vandens išlipusiai Mildai visai nešalta. Ji mielai dalijasi prisiminimais ir apie praėjusius kartus: „Buvau dar, čia taškiausi.”
Prieš lipdama į šaltą vandenį Ignė atlieka specialius kvėpavimo pratimus pagal „Wim Hofo“ metodiką. Esą tai stiprina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Savo dukras grūdinti moteris pradėjo anksti.
„Mano mažoji lindo į kubilą. Ledo. Pernai, žiemą. Jai buvo dveji“, – pasakoja I. Degutytė.
Medikai pažymi, kad taip vaikai turi būti grūdinami pamažu. Nederėtų pamiršti, kad vaiko organizmas skiriasi nuo suaugusiojo.
„Jo visa termoreguliacijos sistema yra žymiai tokia jautresnė, labilesnė. Jis greičiau sušąla, greičiau sušyla. Jis per savo kūną žymiai greičiau atiduoda šilumą negu suaugęs žmogus. Tai man būtų baisu žiūrėti į tokį vaizdą“, – teigia Santaros klinikų vaikų gydytoja doc. dr. Sigita Petraitienė.
Pasak gydytojų, grūdinti vaikus reikia pradėti dar vasarą, kai oras ir vanduo šiltesni. O pagrindinės grūdinimosi taisyklės – vėdinti patalpas ir kuo daugiau laiko leisti lauke.
Tam pritaria ir „Lauko darželio“, kuriame daug dėmesio skiriama vaikams grūdinti auklėtojas Leonardas: „Jeigu ne audra, tai mes lauke. Netgi per lietų, ir šokam, ir dainuojam. Gal piešti truputį sudėtinga, kai lyja.“
Net ir patys mažiausieji visais metų laikais leidžiasi į žygius pėsčiomis, nors, pasak auklėtojo, vien žaisdami darželio kieme įsuka kokius penkis kilometrus.
„Mūsų netgi dvimečiai, trimečiai gana toli gali nueiti patys. Ir ne tik tai nueiti, bet ir kuprinėje nešasi užkandžių dėžutes ar gertuves“, – kalbėjo „Lauko darželio“ auklėtojas Leonardas.
Ignė sako, kad patiriant fiziologinį stresą, bet koks emocinis stresas tampa nebaisus, o jos dukros visiškai neserga.
„Pradėjus mums praktikuoti šitą metodą, daugiau žmonių pradėjo leisti savo vaikams įbristi į vandenį. Nedrausti būti basiems. Ir, aišku, kad tai atsiliepė sveikatai”, – kalbėjo mama Ignė.
Kol vieni be vargo nueina ne vieną kilometrą ar mirksta šaltame upės vandenyje, kitiems ir kojas įmerkti yra iššūkis. Nors Vilnelės vandens temperatūra 12 laipsnių, Ignė su bendraminčiais ir vaikais, jei tik jie norės, upėje žada maudytis visus metus.
