„Laisvės partijos“ deleguotas ministras skubina ir sako, kad reikia apsispręsti per artimiausius porą metų – šis laikas sutampa su šių valdančiųjų kadencijos pabaiga. Keistai atrodo ir sprendimas pavasarį nutraukti sutartį dėl naujo terminalo už 25 milijonus. Spalį bus rengiamas naujas konkursas, tik dabar jau kaina prognozuojama ne 25, o 40 milijonų eurų.
Vilniaus oro uosto pastatas statytas prieš 1967 metus – 1954 m. Dabar jis tarnauja, kaip atvykimo terminalas, bet Susisiekimo ministras Marius Skuodis dabar pasiryžo jį nugriauti, ir pastatyti naują. Gražiau atrodantį.
„Sovietinis, okupacinio laikotarpio pastatas, pirmas dalykas, neatitinka šiandienos modernios ir šiuolaikinės Lietuvos įvaizdžio“, – teigia jis.
Skuodis sako, kad aptrupėję šio terminalo laiptai lauke, kai kur skilinėja sienos, remonto prašosi ir stogas. Be to, pabrėžia, kad dabar oro uostas yra tiesiog per mažas. Ir net paruošė paveikslėlius rodančius, kad pastatas neišskirtinis.
„Ką noriu pasakyti, tai kad pastatas projektuotas, pats projektas rengtas ne vieninteliam Vilniaus oro uostui, o tokių pastatų yra ir kitur, kituose Rusijos miestuose“, – tikina jis.
Opozicija stebisi Skuodžio argumentais apie sovietmetį. „Noras galbūt ta emocija sužaisti, įvynioti į tam tikrą vatą ir pasakyti, kad dėl to reikia nugriauti“, – svarsto frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Tiktai aš norėčiau paklausti, kodėl Skuodis negriauna geležinkelio, neišardo visų bėgių, pvz., galėtų Skuodis su chebra, sukibo su Šimašiumi, su rudu tuo kostiumėliu, kur tujas pjovė ir iki Klaipėdos visus geležinkelio bėgius išardo, nu tai irgi tarybiniais laikais statytas“, – rėžia Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis.
Kultūros paveldo departamento vadovas sako, kad aplinkinės šalys egzotiniais tampančius sovietinius objektus jau bando išnaudoti, kaip trauką turistams.
„Pastaruoju metu ypatingai jaučiamas susidomėjimas visose aplinkinėse šalyse, ir visai neseniai teko lankytis Taline, tai Talinas šalia savo viduramžių statinių, taip pat ypatingą dėmesį skiria visuomeninės paskirties statiniams iš sovietmečio laikmečio, nebijo to pristatyti“, – kalba kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Nepaisant to, ar bus griaunamas šis pastatas, ar ne, oro uostai jau spalį ketina skelbti konkursą naujam išvykimo terminalui. Jis turėtų iškilti tarp šio pastato ir naujai pastatytos VIP salės. Anksčiau buvo skelbta, kad tai leis aptarnauti per metus 7 milijonus keleivių. Dabartinė infrastruktūra pritaikyta 3 su puse milijono. Bet įgyvendinus Skuodžio idėją, rezultatas praktiškai nesikeistų.
„Tikslas po rekonstrukcijos, kad galėtumėme aptarnauti kažkur 7–7,5 mln. keleivių ir tai būtų Vilniaus oro uosto maksimali riba.Tai galbūt nereikia ten nieko griauti, pastatome tą naują ir mes išsiplečiame? — Taip, bet priešingu atveju mes ir toliau vaikščiosime zigzagais atvykę aukštyn žemyn“, – tikina M. Skuodis.
Konkursas terminalo statyboms jau buvo skelbtas. Pernai liepą pasirašyta sutartis su koncernui „MG Baltic" priklausančia „Mitnija“, ji pastatą įsipareigojo pastatyti už 25 milijonus eurų. Bet šį pavasarį sutartis nutraukta. Paaiškinimas – pandeminiais laikais nepavyko rasti pinigų. Vis tik praėjo daugiau nei pusmetis ir nuomonė pasikeitė – konkursas bus rengiamas spalį. Tik vėl tikėtis 25 milijonų kainos, kai statybos brangsta, ministras jau nerekomenduoja.
„Naujo terminalo statyba yra kažkur 40-ies milijonų suma“, – aiškina M. Skuodis.
„Ir konteinerių namelių pirkimas skamba keistai už 4–5 kartus didesnę kainą, ir čia skamba keistai“, – prieštarauja Seimo narys, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Jeigu iš tikrųjų papildomai gudraujama, nutraukiant įvykusį konkursą, kad būtų galima statybos kaštams pabrangus, atsisakyti ir vėl iš naujo pretenduoti į didesnę sumą, tai jau turėtų tirti ir rimtesnės institucijos“, – įsitikinęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
O jeigu senas pastatas bus griaunamas ir jo vietoje iškils dar vienas naujas, verslui atiteksianti suma išauga kartais. „Visas sutvarkymas rekonstrukcija tikrai gali siekti virš 100 milijonų eurų“, – sako M. Skuodis.
O štai Seimo narys Remigijus Žemaitaitis įtaria, kad naujoji valdžia dabar gaivina šimtamilijoninius projektus, kurie Eligijaus Masiulio laikais turėjo atitekti koncernui „MG Baltic".
„Grįžkit į viskio dėžučių istoriją, ir pažiūrėkite, kaip Liberalų sąjūdis šiandien yra valdžioje, manau, atsakymų nebereikės. Kaip ir Utenos kelias, kažkodėl 5 metus buvo vilkinamas, nebuvo parengtos sąlygos, o, kiek žinau, ir techninis projektas važiuoja ir konkursas skelbiamas. Tiesiog reikia, kad būtų tinkami žmonės, tinkamoje vietoje ir konkursą tinkamai administruotų“, – priduria jis.
Bet ar valstybė turi pinigų tokiems sumanymams? Ministras sako, kad oro uostai galėtų skolintis, nors prisidėti tektų ir iš valstybės biudžeto.
„Milijonų visą laiką galima surasti, reikia žinoti, kam jie tikslingai išleidžiami, visą laiką yra politika ir biudžetas yra prioritetų klausimas, ar statyti terminalą, ar kitiems dalykams skirti, tarkim, pensijoms, ar darbo užmokesčiui didinti“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad naujas pastatas leistų išnuomoti patalpas kavinėms ir restoranams, uždirbti iš jų. „Kuo oro uostas turi daugiau neaviacinių pajamų, tuo gali labiau sumažinti aviacinių pajamų svorį ir taip pat tarifus“, – tikina jis.
O Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad svarbiausia – protingos investicijos. O efektyviausia yra plėsti ne Vilniaus oro uostą, kuris ir per arti centro, ir nėra aplinkui laisvos žemės plėtrai. „Galbūt galima nukreipti į daug efektyvesnę Kauno oro uosto plėtrą, arba naujo oro uosto tarp Kauno ir Vilniaus statymą, kurie abu labai efektyviai susietų per „Rail Balticos“ atšakas visus Lietuvos gyventojus“, – svarsto jis.
Dėl senojo pastato griovimo, ar negriovimo ministras ragina visus apsispręsti per porą metų. Iki to laiko bus pastatytas išvykimo terminalas, ir teks jį sujungti su esamais pastatais, kuriuos bet kokiu atveju norima tvarkyti.
