Gydytojas otorinolaringologas Marius Kašėta teigė, kad dauguma žmonių net nežino, jog ši problema – sprendžiama.
„Jie gali ieškoti pagalbos, o dažniausiai žmonės kreipiasi paraginti, kaip mes sakome, lovos partnerių. Tai žmonės, kurie miega kartu, jie neapsikenčia, neišsimiega, pradeda savo antrą pusę vyti iš lovos, nenori važiuoti į bendrus renginius, atostogas, keliones.
Tada jie (knarkiantieji – aut. past.) priverstinai pradeda ieškoti pagalbos“, – aiškino dr. M. Kašėta.
Nors knarkimas nėra siejamas su paveldimumui, knarkia ir vaikai, nes skleidžiamas garsas atsiranda dėl tų pačių priežasčių kaip ir suaugusiems. Vaikų simptomatika būna šiek tiek kitokia – skleidžiamas garsas tylesnis.
„Vaikai kaip ir suaugę turi tas pačias problemas – ir knarkimą, ir obstrukcinę miego apnėją. Miego metu, kvėpavimo metu atsipalaiduoja mūsų raumenys, atsipalaiduoja ir minkštieji audiniai, jie tampa glebūs ir šioje vietoje įvyksta du mechanizmai.
Vienas jų – minkštųjų audinių suglebimas, kada tie audiniai uždaro kvėpavimo takus ir įvyksta kvėpavimo sustojimas. Antras mechanizmas – minkštųjų audinių kylančios vibracijos, kurias mes suprantame kaip ir knarkimo garsą“, – sakė gydytojas.
Knarkimas yra susijęs su obstrukcine miego apnėja.
„Tai tokia būklė, kada miego metu žmogui sustoja kvėpavimas, įvyksta kvėpavimo pauzė, kuri gali trukti įvairų laiko tarpą. Jau šitie kvėpavimo sustojimai yra pavojingi sveikatai – jie gali bloginti ir kitų organų ligas arba skatinti jų atsiradimą.
Dažniausia yra nurodomi kardiovaskulinės sistemos sutrikimai – tokie kaip hipertenzija, širdies darbo sutrikimai, naktinio širdies darbo, centrinės nervų sistemos, atminties sutrikimai, nemiga ir kiti miego sutrikimai.
Gali blogėti netgi cukrinis diabetas esant obstrukcinei miego apnėjai ir knarkimui. <...> Kitų dalykų, kuriuos gali paveikti obstrukcinė miego apnėja, yra tikrai nemažai“, – teigė M. Kašėta.
Gydytojas aiškino, kad visos natūralios priemonės – apversti knarkiantį, jam po nugarą pakišti teniso kamuoliukų ir ką kitą, yra tik pagalbinės priemonės, tačiau problemos išspręsti tik jomis nepavyks.
Taip pat vaistų, kurie pagydytų miego apnėja ar knarkimą, nėra, todėl rekomenduojama pasirodyti specialistui, kuris tiksliai diagnozuos problematiką ir parinks efektyviausias gydymo priemones. Vienas efektyviausių gydymo būdų – chirurginis, tačiau jis kiekvienam parenkamas individualiai.
Kaip parenkamas chirurginis gydymas, sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Sveikas rytojus“ žiūrėkite kiekvieną sekmadienį 12 val. per TV8 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Sveikas rytojus“.
