Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas naikina plastiką ir su komanda planuoja nustebinti pasaulį. Iš atliekų vyras kuria laivams skirtus degalus. Jie kur kas tankesni už naudojamus automobiliams. Mintis kilo dar 2014-aisiais, kai rūšiavimas Lietuvoje tik įsibėgėjo, o miškuose stūksojo plastiko ir padangų kalnai. Tad mokslininkai pradėjo eksperimentuoti.
„Čia yra padangos susmulkintos. Tai, ką mes jau esam su jom atlikę, tai kaip susmulkinimas pakeičia savybes, taip pat katalizatoriai kaip veikia“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkas Žilvinas Kryževičius.
Atliekas mokslininkai štai taip degino tam tikru būdu ir išgavo skystį, kuris buvo panašus į laivų naudojamus degalus.
„Mum pradžioj, aišku, nesigavo, nes pradžia visada yra sunki. Bet paskui pamatėm, kad mes netenkinam tų savybių ir turim dar kažką daryti“, – pasakoja Ž. Kryževičius.
Tad mokslininkai ėmė aiškintis, kas blogai, skaičiuoti, atlikti cheminius tyrimus ir rado idealų sprendimą. Tiesa, kol kas tik popieriuje.
„Mes neskelbiam, mes iš tikrųjų žinom, kaip tą kurą pagaminti, kad jis atitiktų savybes, bet mes dar patys tyrinėjam. Norim galutinį produktą turėti gerą, bet tai labai ilgas procesas“, – sako Ž. Kryževičius.
Tai mokslininkai iliustruoja pavyzdžiu. Iš plastiko atliekų išgautas skystis kur kas panašesnis į laivų degalus. Tačiau ir jis dar netinkamas.
„Jo viena savybė, tai oksidacinis stabilumas yra labai žemas. Tai reiškia, jei mes jį saugosim talpyklose, jis keičia savo savybes, o tai nepageidaujamas dalykas bet kokiai kuro rūšiai“, – tvirtina Ž. Kryževičius.
Be to, naudojant eksperimentinį kurą labai greit užsikiša degalų filtrai. Ir vis dėlto, Klaipėdos mokslininkai sako, kad dėl dabartinės geopolitinės įtampos, karo Ukrainoje ir vis daugiau šalių atsisakant energetinės priklausomybės nuo Rusijos, alternatyvių, iš atliekų kuriamų degalų tyrimuose laukia proveržis. Juolab kad daugelio šalių mokslininkai taip pat stengiasi tokius degalus sukurti ir tik laiko klausimas, kurie bus pirmieji.
„Dabar yra pats laikas tai daryti. Nes ir projektai, kiek man yra žinoma, atkeliaus atsinaujinančiai energetikai. Tai mes galim tai daryti su atsinaujinančiais ir gamint tą kurą“, – teigia Ž. Kryževičius.
Tačiau tokie laivų degalai bus kur kas brangesni nei gaunami iš žaliavinės naftos. Mat naftos perdirbimo linijos stovi bei tarsi idealiai suteptos veikia jau daugybę dešimtmečių, o alternatyviems degalams tektų statyti tiek naujas linijas, tiek gamyklas. Tai ir lemtų didesnę kainą. Vis dėlto, ir čia mokslininkai mato sprendimą.
„Mes neturim tiesiogiai gaminti kuro, mes turim gaminti kaip žaliavinę naftą kažką panašaus ir panaudoti tas pačias linijas, kurios jau yra mūsų sukurtos, kad mes nešvaistytume pinigų be reikalo“, – kalba Ž. Kryževičius.
Tiesa, mokslininkai bijo, kad jiems atradus alternatyvius laivų degalus, šiai naujovei pasipriešinti ir kaišioti pagalius į ratus gali didžiosios naftos įmonės.
