Savo išgyvenimais moteris pasidalijo laidoje „Prieš srovę“.
Dukra tėvo nelankė
Klaipėdietė Rūta – gerbiama ir mokinių mylima lietuvių kalbos mokytoja. Moteris veikiausiai niekuomet nepamirš tų siaubingų išgyvenimų, kuriuos jai teko patirti per pastaruosius trejus metus. Iš pradžių policijoje, o vėliau ir teismo salėse.
Rūta yra prieš 5 metus mirusio žinomo palangiškio dailininko Vytauto Moncevičiaus-Mončio sesuo. Menininko nutapyti beveik keturiasdešimt paveikslų yra vertinami labai brangiai. Būtent jie ir tapo šio detektyvo priežastimi.
Moteris pasakojo, kad paveikslų vagyste ją apkaltinusi į Ameriką emigravusi dukterėčia niekada nesirūpino savo tėvu. Esą per dešimt metų ji nė karto jo neaplankė ir net neatvažiavo į laidotuves.
„Jis (Rūtos brolis – red. past.) sakydavo: Rūta, kaip tu nesupranti, tu turi savo gyvenimą, savo šeimą, o man reikia mano žmonių, dukros. Jis tikrai ją labai mylėjo. Koks jis būdavo pakylėtas, kai ji paskambindavo. <...> Kada jis buvo pašarvotas, jos nebuvo. Jos nebuvo prie karsto <...> ir jis greičiausiai žvalgėsi aplinkui ir nematė savo brangiausio žmogaus, nematė dukros. Ji neatvažiavo į laidotuves“, – graudinosi Rūta.
Reikalavo pinigų
Po Vytauto mirties jo dukra netikėtai apkaltino savo tetą paveikslų vagyste. Rūta sakė mananti, kad jos dukterėčiai reikėjo ne paveikslų, o tik pinigų.
„Grynai reikalavo pinigų. Reikalavo 10 tūkstančių. Atiduok 10 tūkstančių ir jau nebesi vagis. Aš tiek neturėjau, gal ir būčiau mokėjusi, aš labai prašiau derėtis. Nusiderėjau ik devynių, iki septynių, galiausiai iki penkių tūkstančių. Galvoju – mokėsiu, juk nesvetimam, brolio dukrai. <...> Aš paprašiau banko sąskaitos ir man jos nedavė. Man pasakė nunešti pinigus į notarinę ir palikti“, – pasakojo Rūta.
Pasak moters, jei ji būtų norėjusi pasipelnyti, brolio paveikslus būtų galėjusi parduoti jau seniai. Visi jie saugiai kabo ant jo mylimos sesers namų sienų.
„Mano brolis gulėjo paslikas lovoje ir aš galėjau juos parduoti, pasipelnyti ir panašiai. Gyvenime nesu paėmusi iš jo nė cento“, – sakė Rūta.
Grėsė kalėjimas
Po Rūtos dukterėčios mestų kaltinimų, Klaipėdos pareigūnai uždarė ją į areštinę. Moters namuose atlikus kratą ir radus ant sienų kabančius paveikslus, jai grėsė net aštuoneri metai kalėjimo.
Nors net du teismai – apylinkės ir apeliacinis teismas – Rūtą dėl tariamos paveikslų vagystės visiškai išteisino, veikiausiai šiandien jai jau niekas neatlygins už patirtas kančias ir neteisybę. Moters garbę ginantis advokatas, patyręs baudžiamųjų bylų specialistas Vytautas Sirvydis tikino, kad pagal šalies įstatymus Rūta išvis neturėjo atsidurti teisiamųjų suole.
„Baudžiamasis procesas todėl ir vadinasi baudžiamasis, o ne angelų, ne palaiminimo, ne malonės procesas. Bet koks procesas, o ypač kai asmuo yra įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis, tai nėra dovana. Aišku, kad ypač sunku, kai reikia kalbėti apie dalykus, susijusius su broliu, kurį ji labai mylėjo.
Ir pirmos instancijos, ir apeliacinis teismas tikrai matė, kad tai tikrai nėra vagystė. Bet procesas privalo vykti, negali teismas atėjęs pirmą dieną pasakyti – čia nieko nėra. Teismas privalo visas stadijas atlikti kaip privalu, išklausyti liudytojus, ištirti kitą bylos medžiagą“, – kalbėjo teisininkas.
Daugiau istorijos detalių sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Prieš srovę“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Prieš srovę“.
