Klaipėdos švyturio prižiūrėtojas Jurijus rakina statinio duris, tada pakyla 200 laiptelių į patį švyturio viršų, iš kurio turėtų atsiverti įspūdingas Kuršių marių, uosto bei jūros vaizdas.
Tačiau viską slepia rūkas. O taip dar įdomiau – žiūrint į baltą sieną net sunku patikėti, kad esi pakilęs 44 metrus virš jūros lygio, sako Jurijaus kolega. O ir švyturio paskirtis, anot jo, ne gražius vaizdus matyti, o laivams kelią rodyti. Jame sumontuota moderni LED lempa matoma už 33 kilometrų.
Švyturio prižiūrėtojas pasakoja, kokios lempos jame stovėjo anksčiau: jų buvo net 8, viena šviesdavo 500 valandų, jai perdegus mechanizmas pats pakeisdavo nauja. Taip švyturys niekad nesustodavo šviesti.
„Viena šviečia, va, stovi. Kai ji perdega, automatiškai nusileisdavo, kita pakildavo. Ir stovėdavo va taip. Būdavo mechaninės, sukančios dalys“, – sako Klaipėdos švyturio prižiūrėtojas Jurijus.
Jurijus pasiūlo atlikti mažą eksperimentą ir pamatyti, kaip švyturio lempos stiklinis gaubtas didina šviesą ir suformuoja spindulį:
„Įsivaizduokite, jei viduje stovi kilovatinė lempa, o koks vienas vatas, ne daugiau. Tai 1000 kartų ryškesnė šviesa ir ji visa išskleidžiama per visą šitą metro aukštį ir spindulys storas gaunasi, eina į jūrą.“
Klaipėdos švyturys yra svarbiausias laivybai iš visų esančių Lietuvoje, tad vienintelis mūsų šalyje, kuris šviečia kiaurą parą. Net dingus elektrai, jis gali veikti dvi paras. Tad dyzelinis generatorius čia stovi tik kaip prisiminimas:
„Anksčiau kai būdavo sena aparatūra, tada išsijungus elektrai reikėdavo jo, greitai pasibaigdavo rezervas. O dabar technologijos naujos.“
Nors švyturio šviesa ir matoma už 33 kilometrų, jis padeda visiems Baltijos jūros kapitonams: „Globalinė pozicionavimo sistema. Jos pagalba iš palydovo imamas signalas ir laivams transliuojam paklaida koordinačių.“
Tai reiškia, kad iš pypsinčios dėžės gaudamas signalus, laivo šturmanas mato kur kas tikslesnį vaizdą, ar toli įvairios kliūtys, kaip toli krantas ar sekluma yra nuo jo laivo. Jei šturmanas naudojasi tik laive esančia technologija, tokios informacijos paklaida gali būti 30 metrų. Su Klaipėdos švyturio pagalba paklaida gali sumažėti iki 30 centimetrų. Šios sistemos bangos sklinda 300 kilometrų, tad ja naudojasi visi Baltijos jūroje esantys laivai.
Tačiau toks modernus Klaipėdos švyturys buvo ne visada. Pirmasis XVII a. pabaigoje uostamiestyje išdygo jo protėvis. Po šimtmečio jo vietoje iškilo mūrinis švyturys. Jame lankėsi ir Prūsijos, kurios dalimi tada buvo Klaipėda, karalienė Luizė su vaikais.
„Po to jis keletą kartų buvo rekonstruotas, tvarkytas, aukštintas, galų gale jau čia prieš karą nuo jūros pusės buvo apkaltas skarda ir nudažytas raudonais šachmatais – raudona, balta, raudona, balta. Ir iki karo jis buvo vadinamas Raudonuoju švyturiu. Ir į pasaulio istoriją jis įėjo kaip raudonasis švyturys. Nieko bendro tai neturi su raudonaisiais judėjimais“, – pasakoja farologas Aidas Jurkštas.
Švyturiai juostomis ar šachmatais, ryškiomis spalvomis dažomi visame pasaulyje. Taip sutarta šiuos svarbius laivybai statinius dar labiau išryškinti iš kitų kranto objektų. Išmargintą Klaipėdos švyturį sugriovė Antrasis pasaulinis karas. Po jo atstatytas naujasis, iki šiol čia stovintis švyturys.
„Švyturiai Sovietų sąjungoje priklausė kariuomenei. Ir jie pastalė lygiai taip pat ir Nidos švyturį panašiu laiku, ir Klaipėdos, ir Juodkrantės. Juodkrantės švyturys, beje, buvo pastatytas su tikslu klaidinti karo atveju, jeigu puolimas – Klaipėdos užgesinti ir įjungti Juodkrantės švyturį ir tada, galbūt, tas priešas pasiklystų ir atsitrenktų į krantą ir galbūt žūtų“, – teigia A. Jurkštas.
Panašu, kad netrukus pasiklausyti šių istorijų bei pasižiūrėti, kaip iš vidaus atrodo Klaipėdos švyturys, galės visi norintys. Dabar jį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija objektą perduoda uostamiesčio savivaldybės žinion. O švyturį planuoja atverti visuomenei. Jei viskas pavyks sklandžiai, švyturys duris atvers jau trečiąjį rugpjūčio savaitgalį – Tarptautinę švyturių dieną.
