Virgilijus vairuoja vieną iš keturių gatvių valymo mašinų, kurias Klaipėda įsigijo praėjusią savaitę. Tačiau Virgilijus ne klaipėdietis, o įmonės, pardavusios techniką, darbuotojas, kuris demonstruoja, kaip viskas veikia. Šis laikinas vairuotojas grįžo į savus darbus, o naujosios mašinos liko ir stovi miesto autobusų parko kieme – jas administruojanti bendrovė ieško, kas gali dešiniavairę techniką valdyti.
Tikimasi, kad mašinos į Klaipėdos gatves išriedės tik lapkričio ketvirtą. O išvaryti jas į uostamiesčio gatves laikas spaudžia, mat technika efektyviai veikia kol temperatūra nenukrenta žemiau 5 laipsnių šalčio. Tad gali būti, kad naujosiomis mašinomis šviesesnio oro ištroškęs uostamiestis šiemet pasidžiaugs apie mėnesį. O planai – grandioziniai.
„Per savaitę turim nuvalyti 120 kilometrų. Tai praktiškai visos miesto gatvės vieną kartą per savaitę bus valomos. Į pačius kiemus jos nevažiuos, bet mačiau virš 20 gatvių viename pakete yra, kurias turime nuvalyti. O vienas paketas 62 kilometrai“, – sako autobusų parko direktorius Vaidas Ramanauskas.
Tokias mašinas Klaipėda įsigijo keturias. Tam išleista 845 000 eurų. Dar 250 000 savivaldybei atsieis jų administravimas ateinančius trejus metus.
Nuolatinė kovotoja su oro tarša Klaipėdoje, mitingų ir piketų dėl šių problemų organizatorė Ligita Girskienė sako, kad uostamiestis šioje srityje smarkiai atsilieka. Esą techniką buvo galima nusipirkti seniai. Kituose šalies didmiesčiuose gatves jau valo 50 tokių mašinų.
„Mano žiniomis, ši programa, pagal kurią finansuojamas ir šių valančių mašinų pirkimas, tai kiti miestai paraiškas pradėjo teikti nuo 2014 metų. O mūsiškiai tik šiais metais sujudo, kadangi pajuto, kad tikrai didelė problema ir ją reikia spręsti“, – teigia miesto Tarybos narė Ligita Girskienė.
Miestiečiai pritaria – taršos problema Klaipėdoje tikrai didžiulė. Jau ne vieną dešimtmetį miesto pietinė dalis kenčia nuo pramoninės smarvės, o šiaurinė – vargsta dėl uosto krovos įmonių kaimynystės:
„Iš tikrųjų reikia dujokaukės. Realiai reikia dujokaukės išėjus į lauką. Tai yra baisu. Tai yra pats baisiausias miestas visoje Lietuvoje pagal užterštumą ir ypač smarvę.“
„Gal per daug tų visų institucijų, gal per daug dubliavimo – viena institucija ant kitos. Gal reikėtų mobiliau veikti.“
„Jeigu žmonės sako, kad smirda, kad yra užterštumas, tai, manau, kad nepadaro visko, ko reikia.“
Klaipėdos valdžia tikina girdinti miestiečių skundus, tačiau pripažįsta, jog kol kas jos darbai dėl smarvės lyg kova su vėjo malūnais.
„Su tais kvapais reikia kovoti ir daryti visas įmanomas veikas ir priemones. Žinoma, mes vėlgi turime problemą, dėl to, kad mes nesugebame jau antri metai identifikuoti kur sklinda tie kvapai, čia jau specialistų darbo brokas ar metodikų darbo brokas“, – pasakoja vicemeras Arvydas Cesiulis.
Tiesa, taršos tyrimams pinigų iš miesto biudžeto negailima. Aplinkos monitoringo programai kasmet skiriama vidutiniškai po 50 000 eurų. Dar 191 000 – oro valdymo programai, pagal kurią ir buvo nupirktos gatvių valymo mašinos.
