Vilnietis Pavelas šiuo metu dėl koronaviruso pandemijos darbuojasi iš namų. Jis dirba sistemų architektu, rūpinasi programinės įrangos kūrimu, dėl to daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio. Pavelas dar 2017 metais sostinėje nusipirko 45 kvadratinių metrų butą.
„Su daline apdaila buvo 75 tūkstančiai. Galima išleisti kiek nori, bet aš apie 15 apdailai, ir dar virtuvė, baldai dar apie 10, kažkas tokio. Ir dabar dar atrodo daug, bet butą perki, tikiesi, kad reikės išleisti kažkiek vis tiek“, – aiškina Pavelas.
Buto vertė nuo 2017–ųjų gerokai pakilo. Skelbimų portaluose tokio pat dydžio butus toje pačioje vietoje gyventojai pardavinėja jau už 145 tūkstančius eurų.
„Investicija gal gera. Žinoma, šitas butas buvo pirktas man gyventi, tai aš neplanavau jo parduoti, tai nebuvo investicinis. Aš pirkau grynai gyvenimui, nes paskaičiavau, kad labiau apsimoka nusipirkti negu nuomotis“, – pasakoja vilnietis.
Pakilo ne tik Pavelo būsto vertė. Registrų centras apskaičiavo ir skelbia, kiek per penkerius metus brango butai Vilniuje. Aiškėja, kad kainos sostinėje vidutiniškai pabrango pakilo pusantro karto, nuo 40 iki 50 procentų. Anot Registrų centro, pigesniuose sostinės rajonuose kaip Naujininkai, Viršuliškės, Vilkpėdė ar Šeškinė senos statybos buto vieno kvadratinio metro vidutinė kaina šiuo metu svyruoja ties 1500 eurų riba.
Brangesnių butų šiuo metu galima rasti Šnipiškėse, Antakalnyje ar Žirmūnuose. Vidutinė kaina siekia apie 2 tūkstančius eurų už kvadratinį metrą. Didžiausios kainos šiuo metu fiksuojamos Senamiestyje, Naujamiestyje ar Žvėryne. Vidutiniškai už vieną kvadratą naujakuriai sumoka ir 3 tūkstančius eurų.
„Tai jeigu pažiūrėti vidurkį, vidutiniškai kaina pakilo nuo 1300 eurų už kvadratinį metrą iki 1800 eurų už kvadratinį metrą. Didžiausias augimas fiksuotas Senamiesčio, Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijose, ten kainos augo daugiau kaip 60 procentų“, – komentuoja registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Brangsta ir seni, ir nauji būstai. Štai 52 kvadratinių metrų naujo buto kaina sostinėje, Pilaitėje šiuo metu siekia apie 130 tūkstančių eurų, prieš penkerius metus kaina buvo gerokai kuklesnė.
„Palyginti su tuo, kokius butus pirko prieš 4–5 metus, šitame pačiame kvartale pirmieji mūsų butai, tai čia reikėtų dalinę apdailą skaičiuoti žiūrėti, tai dalinė kainuotų virš 100, o 2017 metų kovą mes tokius butus po 65–70 tūkstančių pardavinėjome. 60 procentų skirtumas yra“, – teigia „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Kainos auga ne tik Vilniuje. Per penkerius metus, anot registrų centro, Klaipėdoje butai vidutiniškai pabrango nuo 30 iki 40 procentų, Kaune sparčiausiai, nuo 60 iki 70, o Palangoje net 80 procentų.
„Palanga šiuo metu yra brangiausias miestas visose Baltijos šalyse. Kainos šiek tiek didesnės nei Vilniuje ir didesnės nei Taline, gerokai didesnės nei Rygoje, Jūrmaloje“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kainų kilimo priežastis paprasta – norinčiųjų įsigyti butą Lietuvoje netrūksta.
„Iki prasidedant pandemijai Lietuvos ekonomika tikrai buvo įvažiavusi į tvaraus ir spartaus augimo vėžes ir pandemija priešingai nei daugelis tikėjosi ne tik, kad nesustabdė nekilnojamo turto rinkos, bet davė didžiulį impulsą. Ypatingai išpopuliarėjo darbas iš namų. Žmonės pradėjo ieškoti erdvesnio naujesnio būsto“, – tęsia ekonomistas.
Ekonomistai priduria, kad didmiesčiuose šiuo metu daugėja pagrindinių būsto pirkėjų, gyventojų nuo 30 iki 35 metų amžiaus.
„Būstą tikrai nelengva įsigyti, nes tiesiog jo nėra, tokios pasiūlos nėra, o nekilnojamo turto projekto tas gimdymo arba nėštumo laikotarpis jis yra pakankamai ilgas. Negalima imti ir staiga pristatyti tų butų per mėnesį ar du“, – sako M. Žibūda.
Tiesa, per sekantį kitą penkmetį nekilnojamojo turto rinkos ekspertai tokio pat augimo nesitiki. Brangimas turėtų lėtėti, o vėliau gal net ir sustoti.
„Kitais metais mes dar galime matyti šiokį tokį augimą, nes jis dalinai jau yra užprogramuotas naujos statybos projektuose, bet kalbant apie 2023 metus, manau, kad to kainų augimo gal visai nebus“, – tikina Ž. Mauricas.
Būsto kainas ateityje turėtų mažinti ir naujos technologijos, kurios leidžia statyti greičiau, pigiau.
„Didelės įtakos gali turėti net gi ne statybų technologijų pasikeitimai, bet savaeigės mašinos, kai nereiks vairuoti, tada atsiranda visai kitoks poreikis parkavimui“, – priduria M. Žibūda.
Nekilnojamojo turto vystytojai dėl didelių pasiūlos ir paklausos skirtumų kritikuoja ir valdžią, kuri esą galėtų supaprastinti sklypų įsigijimą, sumažinti statytojams taikomus reikalavimus tam, kad nauji daugiabučiai galėtų kilti greičiau.
