Iš į Seimą daugiamandatėje patekusių partijų, didžiausią biudžetą šiuose rinkimuose bent jau kol kas turėjo Darbo partija – apie 900 tūkstančių eurų.
Kiek mažiau surinko valdantieji valstiečiai – beveik pusdevinto šimto tūkstančių. O konservatoriai tenkinosi daugiau nei puse milijono eurų.
„Bet atskiri Seimo nariai, kaip aš, kurie išleido savo pinigus, grynai aš negavau nė cento, kažkokių kitų pinigų. Išleidau apie 30 tūkstančių, man atrodo 30 tūkstančių eurų“, – sako Darbo partijos kandidatas Antanas Guoga.
„Ko atsisakėm, lyginant su prieš tai buvusiais rinkimais, tai atsisakėme įvairių reklamos agentūrų paslaugų, neturime reklamos ir komunikacijos agentūros, kuri vieningai padėtų mums su visais dalykais, turime keletą žmonių, kurie dirba partijos viduje“, – pasakoja konservatorių rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas.
Toliau su beveik keturiais šimtais tūkstančių rikiuojasi Liberalų sąjūdis, socialdemokratai teigia kol kas išleidę 256 tūkstančius. Ploniausią piniginę turėjo į parlamentą patekusi Laisvės partija – apie pusantro šimto tūkstančių eurų.
„Jeigu mes sugebėjom su 250 tūkstančių, tai aišku, su milijonu būtų lengviau. Paslaptis yra labai paprasta – jeigu ateina nauja partija, su naujais žmonėmis, tai ten galima prasukti ir labai pigiai, nes tai yra naujumas, veikia faktoriai, pavyzdžiui, prieš visus, arba kas nenori laisvės“, – teigia socialdemokratų prezidiumo narys Algirdas Sysas.
Skaičiuojant pasiektus rezultatus, į pirmąją vietą šokteli darbiečiai. Jie iškovojo 9 mandatus, tad viena Seimo nario kėdė jiems atsiėjo net 100 tūkstančių eurų. 65-is tūkstančius mandatas atsiėjo liberalams, o valstiečiams teko atseikėti apie pusę šimto tūkstančių už vietą.
„Turbūt per didelė, gal galėjom labdarai atiduoti, nes yra be galo daug skurstančių žmonių Lietuvoje, kam leisti tuos pinigus“, – kalbėjo A. Guoga.
„Tai yra pakankamai didelė suma, bet visada partijos, kurios pralošia, jų kaštai vienos vietos yra ženkliai didesni, negu tų, kurie išlošia“, – sako A. Sysas.
8 vietas Seime iškovoję socialdemokratai vieną vietą gavo už maždaug 32 tūkstančius eurų. Geriausiai rinkimuose pasirodę konservatoriai gali džiaugtis – jų vietos antros pagal pigumą. 24 tūkstančiai už mandatą. O geriausias pinigų ir mandato santykis fiksuojamas pas Laisvės partiją – beveik 19 tūkstančių eurų.
„Visiškai nekorektiška ją vertinti po pirmojo turo, nes mes turime 9 vienmandatininkus ir tikrai tas galutinis rezultatas gali iš esmės skirtis, gali ir padvigubėti mūsų frakcijos narių skaičius“, – pasakoja Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Eilinio Seimo nario alga siekia 2 tūkstančius eurų į rankas. Per ketverių metų kadenciją parlamentarai uždirbs mažiausiai 96 tūkstančius. Tad pavyzdžiui darbiečių rinkimams išleista suma net viršija būsimą išrinkto parlamentaro atlyginimą.
Atskiro paminėjimo verta Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Jie deklaravo surinkę 450-ies tūkstančių eurų biudžetą, tačiau daugiamandatėje neperkopė 5 procentų barjero ir kol kas tenkinasi tik 2 vienmandatėse iškovotomis vietomis. Tad bent jau kol kas, viena vieta jiems kainavo net 275 tūkstančius eurų.
Beveik 240-ies tūkstančių eurų biudžetą rinkimuose turėjo, tačiau 5 procentų taip pat neperkopė socialdarbiečiai.
„Mes visi turim telefonus, visi turime kompiuterius. Mes padarėm vieną reklaminį klipą, vietoj 10 ar 20 reklaminių klipų, kaip darė kiti, dažniausiai tiesiog pasiimi telefoną, save nufilmuoji video ir įdedi, paragini balsuot. Tai nieko nekainuoja ir apie tai jau sukasi pasaulis, nes tu esi arčiau žmogaus“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Mažiausiai pinigų, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiamą informaciją surinko lazda televizijos eteryje mojavusi liaudies partija – vos 728 eurus. Tiesa, rezultatai šios politinės jėgos taip pat buvo menkiausi – už juos balsavo mažiau nei 3 tūkstančiai balsų.
