Naujametinę metų naktį Katedros aikštėje griaudės daug sprogimų. Bus leidžiama fejerverkų net už 7000 eurų. Tačiau Vakarų Europoje plinta nauja mada – pasitikti naujametinę naktį be jokių papildomų saliutų ar petardų. Beje, kaimyninėse šalyse šventimo įpročiai po truputį keičiasi. Štai Lenkijos sostinėje Varšuvoje dar 2016-aisiais buvo suorganizuota įspūdinga, dangų įvairiausiomis spalvomis ir griaudinčiais sprogimais nudažiusi šventė.
O štai 2018-aisiais nuspręsta Naujuosius pasitikti kitaip. Vietoj fejerverkų šventės Varšuvos miestą spalvino lazerių šou.
Lenkai pasiskaičiavo, kad prašaudyti tiek pinigų jiems paprasčiausiai neapsimoka. Mat 2017-aisiais kaimynai lenkai per visą valstybę į orą paleido net 125 milijonus eurų. Vilniaus valdžia tokia idėja kol kas nesigundo, nors naujų pramogų ieško.
„Mes kuriame iš tiesų naujas tradicijas. Ir jau antri metai kviečiame į Katedros aikštę pasigrožėti ne tik šventiniais fejerverkais, bet ir Vilniaus Katedros varpinės 3D projekcija, galbūt ateityje tai ir yra svarstytinas klausimas“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas Paulius Jurgutis.
Argumentas prieš fejerverkus – ne tik pinigai. Internete žaibiškai plinta vaizdelis, kuris ragina atkreipti dėmesį į tai, kiek daug streso fejerverkų keliamas garsas sukelia mūsų augintiniams.
Gyvūnų teisių gynėjai tikina – keturkojams Naujųjų sutiktuvės – bene siaubingiausia diena metuose.
„Per Naujus metus, ypatingai šunų, labai daug pabėga. Būna ir katės išsigąsta, pabėga iš savo namų ir tada jau tampa bešeimininkiais gyvūnais. Manome, kad tai yra visgi šeimininkų kaltė“, – sako Gyvūnų asociacijos atstovė Kamilė Sakalauskaitė.
Gyvūnų prieglaudos, pasak aktyvistų, praėjus naujametinei metų nakčiai persipildo. Daugelis pasimetę nuo savo šeimininkų į prieglaudas nugabenami susižaloję, sutrikę, persigandę. Tačiau bent jau kol kas retas vilnietis, kaunietis ar klaipėdietis įsivaizduoja naujametinę naktį be fejerverkų:
„Taip, norėtume, nes tai asocijuojasi su naujais metais. Ką suteikia fejerverkai? Džiaugsmą. Grožį.“
„Manau, kad kiekvienas kas turi augintinius, tai gali apsisaugoti nuo to triukšmo, kažkaip gal ausines uždėti ar dar kažką. Bet šiaip reikia.“
„Šiaip kaip kam. Bet gražu.“
„Nežinau…Kur jūs čia matot tuos gyvūnus, mano katinas… Jam šaudyti gali kiek nori, jis pro langą žiūri ramiausiai, nieko nebijo.“
„Esu ir pati daug video mačiusi, kaip gyvūnai dreba iš to siaubo, tai gal tiesiog, dabar yra daug naujienų… Visokių šviesų šou. Tai gal taip galim sugalvoti.“
„Atsargumo reikia ir viskas tvarkoj. Žmonės dar ne tiek pinigų išleidžia.“
„Gal ir reikėtų. Gąsdina augintinius, vaikus.“
„Man nei tų fejerverkų reikia, nei tų šuniukų.“
„Naujų metų džiaugsmas. Man vaikai tai džiaugiasi, o kadangi gyvūnų neturiu tai sunku kažką pasakyti.“
Beje, fejerverkų keliami garsai – žalingi ne tik katėms ar šunims. Jie neigiamai veikia laukinius gyvūnus, ir ypač mieste žiemoti pasilikusius paukščius – varnas, zyles, gulbes bei antis.
„Yra galimi įvairūs susižalojimai, traumos, todėl, kad sprogdina fejerverkus naktį, kai didysis sprogimas įvyksta, paukščiai naktį ne visi puikiai mato… Gali patirti traumų, sužalojimus. O vandens paukščiai irgi… Bereikalingai skraidydami gali iššvaistyti energijos sąnaudas savo, kalorijas. Tai neigiamai gali atsiliepti“, – pasakoja ornitologas Gediminas Petkus.
Gamtininkai šiemet visų gyventojų labai prašo neleisti fejerverkų parkuose, miškuose, arti didelių vandens telkinių, ten kur gali būti laukinių gyvūnų.
