Įsigaliojus pokyčiams, pirmą kartą priduoti kraujo atvyko ir profesionaliu gėjumi save vadinantis parlamentaras, Laisvės partijos vicepirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Į vieną iš Vilniaus kraujo donorystės centrų pirmą kartą priduoti kraujo atvyko profesionaliu gėjumi save vadinantis Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Pildo donoro anketą, kurioje nebeliko klausimo – ar vyrai turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Iki šiol, kol klausimas buvo, į jį atsakius teigiamai, asmuo priduoti kraujo negalėjo, nes buvo laikoma, kad asmuo yra rizikos fgrupėje dėl ŽIV.
Parlamentaras sako, kad kraujo norėjo priduoti ir anksčiau. Techniškai tą padaryti galėjo, jei pildydamas anketą būtų melavęs. Dabar meluoti jam nebereikia: „Aš manau, kad daug LGBT žmonių jau dabar buvo kraujo donorais, tiesiog jie turėdavo kiekvieną kartą žemintis, pildydami anketą ir kiekvieną kartą meluoti kas jie yra. Labai džiaugiuosi, kad dabar tą galima bus daryt ne tik atvirai, bet saugiai.“
Parlamentaras sako, kad lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pripažino, kad kraujo donoro anketos klausimas apie homoseksualius vyrų santykius yra diskriminuojantis dar 2011 metais. Raskevičius piktinasi, kad jį naikinant, teko nueiti kryžiaus kelius.
„Tai gali kilti natūralus klausimas, kodėl taip ilgai. Man tikrai kartais atrodo, kad didelei daliai visuomenės homoseksualūs žmonės atrodo nešvarūs ir kad su jais kažkas negerai. Labai džiaugiuosi, kad šiandien žengėm mažą žingsnelį tuos mitus griaudami“, – teigia T. V. Raskevičius.
Palaikyti savo kolegos ir priduoti kraują pirmą kartą atėjo ir jo partijos kolega parlamentaras Kasparas Adomaitis.
„Palaikydamas Tomą. Svarbus įvykis, taisyklių pasikeitimas, ir norisi, kad visi jaustųsi gerai. Aš manau, kad tie ankstesni diskriminuojantys klausimai, tai jų galėjo apskritai neatsirast, ir gerai, kad jie panaikinti“, – tikina Seimo narys Kasparas Adomaitis.
Klausimas apie tai ar vyrai per pastaruosius 4 mėnesius turėjo lytinių santykių su kitais vyrais anketoje atsidūrė todėl, kad pasaulio mastu tarp homoseksualų vyrų ŽIV užkrato yra keletą kartų daugiau, palyginti su kitomis grupėmis – homoseksualiomis moterimis ar heteroseksualiais lytiniais santykiais.
„Todėl šita grupė žmonių buvo atidedama į ypatingo saugumo ir prevencijos grupę. Bet dabar, kadangi pilnai galime užtikrinti recipiento saugumą, galime tai liberalizuot“, – komentuoja Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
Tačiau ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys rodo, kad vertinti užkrečiamumą ŽIV lyties pagrindu jau nėra tikslinga. 2021 metų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, iš žmonių, kurie nurodė, kad ŽIV galimai užsikrėtė lytinių santykių metu, 70 proc. užsikrėtė heteroseksualių, o 30 proc. – homoseksualių santykių metu.
Pasak centre dirbančios gydytojos, pagrindinis klausimas dabar – ar žmogus per pastaruosius 4 mėnesius turėjo nesaugių lytinių santykių.
„Nesaugūs lytiniai santykiai – jei žmogus neturi pastovaus lytinio partnerio per paskutinius 4 mėnesius, jei yra lytiniai santykiai už pinigus ar narkotikus, ar apsvaigus nuo narkotikų“, – kalba gydytoja Dovilė Čerkauskaitė.
Anot kraujo centro vadovo, tai svarbu, nes ŽIV inkubacinis periodas – apie 4 mėnesiai, o per šį laiką net ir geriausia diagnostikos aparatūra gali nepastebėti ŽIV ir užkrėsti žmogų, kuriam perpilamas kraujas.
Nuo šio mėnesio pirmos dienos tvarka keičiasi ir kraujo donorams, kurie pasidarė tatuiruotes. Anksčiau, priklausomai nuo intervencijos, jie kraujo negalėjo priduoti nuo pusės metų iki metų. Dabar atidėjimo periodas trumpėja iki 4 mėnesių.
„Kadangi ŽIV ir hepatito inkubacinis periodas yra 4 mėnesiai, tai nėra prasmės ilgesnio taikyti“, – aiškina D. Gutauskas.
Pokyčiai liečia ir buvusius užsienyje kraujo donorus. Vietoje abstraktaus klausimo donorui, ar gyvenote užsienyje, kur ir kiek, bus klausiama konkrečiai – ar 4 metų laikotarpiu gyvenote užsienyje ilgiau nei 6 mėnesius, jei taip, tai kur.
Nacionalinio kraujo centro duomenimis, Lietuvoje kas mėnesį donorai padovanoja vidutiniškai 2,35 tūkst. litrų kraujo. Pernai metais Lietuvoje atlikta daugiau nei 64 tūkst. donacijų, kurių metų surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo. Iš vieno donoro paaukoto kraujo galima suteikti pagalbą trims pacientams.
