Jie nustatė, kad pakitęs balsas itin anksti išduoda Parkinsono ligą, nors simptomų dar ir nematyti. Tad nors kol kas ši liga nepagydoma, tokia ankstyva diagnostika suteikia vilties žmonėms kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą.
Žmogaus ausis balse pakitimų negirdi, bet kompiuterinė programa jau fiksuoja.
„Signalo analizatorius jau mato pakitimus, tai gali būti labai labai nežymūs virpesiukai, nežymūs pakitimai tone“, – aiškina Kauno technologijos universiteto mokslininkas Rytis Maskeliūnas.
O būtent pakitusi kalba – vienas ankstyviausių Parkinsono ligos simptomų. Kalba tampa tylesnė, lėtesnė, monotoniška, neišraiškinga. Ligai progresuojant, išryškėja užkimimas, mikčiojimas, dingsta tarpai tarp atskirų žodžių.
„Mūsų šitie sprendiniai iš to garso, kurio mes savo ausimi lyg ir neatskiriame, leidžia nustatyti su pakankamai neblogu tikslumu, kad tam asmeniui galimai yra Parkinsono simptomai, tai be abejo, nėra diagnostikos ar kitokia priemonė – tai pagalbinis įrankis atrinkimui“, – sako R. Maskeliūnas.
Kauno mokslininkai analizavo dešimčių lietuvių ir šimtų italų, sveikų ir sergančių Parkinsono liga, ištartas frazes. Ir sako, kad tyrimo tikslumas milžiniškas – bemaž 90 procentų. Dirbtinis intelektas atpažįsta balso pokyčius ir atskiria sveikus pacientus nuo Parkinsono ligos jau paveiktų. Medikai tikina, kad tai būtų proveržis medicinoje, padėtų atrinkti pacientus, kuriuos reikia atidžiau stebėti ar papildomai ištirti.
„Kai mes turim simptomus, kuriuos visi žinom, rankų drebulys, balso drebėjimas, jau būna tik ligos kontrolė. Bet kalbos pakitimai, raumenų, nuotaikos pakitimai jie gali atsirasti 20 metų iki ligos pradžios, kas duoda impulsą ankstyvai diagnostikai, nes norim užbėgt įvykiams už akių“, – teigia LSMU Kauno klinikų gydytojas Kipras Pribuišis.
Ypač kad ši buvusi senatvinė liga dabar vis dažniau diagnozuojama net keturiasdešimtmečiams. Ir nors Parkinsono liga nepagydama, ją anksti nustačius, laikantis tinkamo režimo ir vartojant tam tikrus simptomus kontroliuojančius vaistus, žmogus gali ilgai mėgautis visaverčiu gyvenimu, o ateityje tikimasi, kad bus sukurti ir šią ligą išgydantys vaistai.
„Mes galime keisti gyvenimo būdą, kad mažinti tą riziką išsivystyti iki pilnos ligos, antras dalykas, mes po truputį žengiam į neuroprotektorių erą, tai reiškia, kad mes kažkada turėtumėm turėti vaistus, kurie gali pradėt ligą gydyti jai nepasireiškus“, – kalba K. Pribuišis.
Kol šie mokslininkų tyrimai bus taikomi praktikoje, gali prabėgti ir ne vieneri metai. Bet viliamasi, kad ateityje bus sukurta paprasta mobilioji programėlė ir žmogui pakaks tiesiog įrašyti frazę, kad akimirksniu sužinotų, ar yra įtarimų dėl Parkinsono ligos.
„Tai gali būti puikus impulsas pačiam žmogui, parodo galbūt tau laikas pasitikrinti. Nueisi pasitikrinsi, neras – nieko tokio, bet jei ras, tu laimėsi daugiau sveiko gyvenimo metų“, – sako R. Maskeliūnas.
Deja, šiuo metu daugeliui Parkinsono liga nustatoma jau pavėluotai, kai simptomai akivaizdūs ir atlikus magnetinio rezonanso tyrimą belieka patvirtinti diagnozę.
Tuomet pasekmės itin skaudžios. Kasmet vien Lietuvoje medikai nustato apie 1500 naujų Parkinsono ligos atvejų.
„Tokiems žmonėms reikalingos didelės medicininės išlaidos, didžiulė priežiūra ir tuos skaičiukus sudauginus gaunasi labai didelės sumos. Pacientas po truputį praranda galimybę dirbti, apsitarnauti, ligai progresuojant, jis gali netekti kalbos, galimybės valgyti, o labai toli nuėjus ir net pamiršti kaip kvėpuoti“, – aiškina K. Pribuišis.
Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 15 tūkstančių žmonių. O pasaulyje jų apie 6 milijonai.
