O tokie vaistai reikalingi, mat pažabota liga šiemet vėl sugrįžo. Ateitis kelia nerimą, juolab, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys neskuba skiepytis nuo šios ligos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorei Jurgai Bernatonienei vabzdžiais mintančių plėšriųjų augalų puoselėjimas ne tik pomėgis, tai ir mokslinių tyrimų objektas. Šuo metu kaip tik tyrinėja purpurinę saracėniją.
„Į ją galima žiūrėti kaip į grožio objektą, bet, jei pažiūrėsime į vidų, tai matysime, kad yra daug įvairių cheminių junginių. Mūsų tikslas yra identifikuoti, kuris junginys yra veiklus ir kuris gali veikti prieš žmonių ir beždžionių raupus“, – aiškina J. Bernatonienė.
Sako, šių augalų gydomąjį poveikį pastebėjo raupų dažnai kamuoti indėnai, vadovavęsi taisykle – panašus gydo panašų. Tad šiuolaikiniams mokslininkams teliko pritaikyti jų patirtį. Vaistinius preparatus jie kuria iš purpurinių saracėnijų žaliavos.
„Šiuo metu gaminamos tik išorinės, kurios galėtų būti tepamos ant raupo, kad naikintų pustulių susidarymą ir virusą naikintų iš vidaus“, – kalba J. Bernatonienė.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad iš purpurinių saracėnijų išgauti ekstraktai gydo ir kitas ligas.
„Herpes virusui, papilomos virusui ir beždžionių bei žmonių raupų gydymui, o formos gali būti įvairiausios – ekstraktai, užpilai, bet ir gelinės formos“, – teigia J. Bernatonienė.
O gelį naudoti itin patogu.
„Tokį geliuką lengviau tepti ant odos ir į jį galima įterpti pasirinktą ekstraktą, kuris praturtintas veikliosiomis medžiagomis, kuris ir suteikia biologinį veikimą“, – tvirtina J. Bernatonienė.
Profesorė rodo ir vynuoges, jose randamos medžiagos taip pat kovoja su raupais.
„Iš vynuogių odelių išskirta speciali medžiaga resveratrolis, pasižymi kaip stiprus antioksidantas, priešvėžinis veikimas. Didelėmis koncentracijomis gali būti naudojamas ir raupų gydymui, ypač pradinėse stadijose“, – kalba J. Bernatonienė.
Kai milijonus gyvybių praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje nusinešusius raupus pavyko pažaboti tik visuotine vakcinacija, žmonija lengviau atsikvėpė. Bet šiemet pavojinga užkrečiamoji liga vėl sugrįžo – ėmė plisti beždžionių raupai. Didžiausia rizika kilo homoseksualių santykių turintiems vyrams.
„Kalbant bendrai apie Europos regioną – tai užregistruota 25 tūkst. šios ligos atvejų – daugiausia Ispanijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Lietuvoje tesirgo 5 žmonės. Šalį pasiekė ir reikalingi skiepai, tik jie taip ir guli visiškai nenaudojami.
„Gavosi 1400 vakcinos nuo raupų dozių. Vakcina kol kas yra nepanaudota“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Galina Zagrebnevienė.
Esą pasaulyje yra ir vaistų, jie skiriami sunkiems ligoniams, bet vaistinėje jų niekur nenusipirksi. Lietuva kol kas dar tik sprendžia dėl jų įsigijimo. Tad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad visi mėginimai sukurti naujus preparatus – sveikintini.
„Jautri visuomenės grupė, galų gale, asmenys, nesusidūrę su beždžionių raupų virusu, yra neatsparūs šiai infekcijai ir ateityje niekas negali garantuoti, kad beždžionių raupų atvejų vėl neatsiras naujų“, – tikina G. Zagrebnevienė.
„Mes visuomet turime būti pasiruošę, kad, kai bus problema, mes ją galėtumėm greitai ir efektyviai išspręsti“, – sako J. Bernatonienė.
Pasak mokslininkės, jų tikslas sukurti vaistus, kurie tiktų ne tik išoriniam, bet ir vidiniam naudojimui.
