O lietuviams chrizantemos daugiausia asocijuojasi su liūdesiu, gedulu ir tinka tik kapams. Botanikai bando šias gėles reabilituoti ir sako, kad rudenį jos pagyvintų be žiedų likusius gėlynus.
Kai oras vis niūresnis ir žiedų gamtoje kasdieną vis mažiau, visu savo grožiu atsiskleidžia chrizantemos.
„Graži rudeninė gėlė, kuri dabar džiugina akis, kada gėlių jau mažėja su kiekviena diena, o chrizantemos, kaip matot, žydi visokiom spalvom, visokiais atspalviais. Tų pačių geltonų, oranžinių, pasižiūrėkit, kiek atspalvių yra – nuo aukso geltonumo iki morkinės“, – kalba botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.
Botanikos sode Kaune žydi daugiau kaip trisdešimt jų veislių – ryškiaspalvėje kolekcijoje ir itin retos chrizantemos.
„Jos sukauptos keičiantis augalais iš kitų botanikos sodų, daugiausia iš Ukrainos botanikos sodo, taip pat iš Prahos, iš Gruzijos“, – sako vyr. sodininkė Indrė Lukšytė.
Bene didžiausia dalis šių įvairiaspalvių gėlių atkeliavo būtent iš Ukrainos.
„Jie padovanojo savo nacionalinę kolekciją, tai yra ukrainiečių veislės, kažkaip simboliška, turim ukrainiečių veisles, kurios turi labai gražius vardus“, – kalba K. Obelevičius.
Ir nors Botanikos sode šios gėlės traukia akį, kituose gėlynuose jų vargiai išvysite. Chrizantemos mūsų šalyje yra liūdesio ir gedulo gėlės, jos nešamos į laidotuves, o prieš Vėlines jų įvairiaspalviais žiedais gausiai pražysta kapinės.
„Nepelnytai užsitarnavo kapinių gėlių vardą, tai buvo egzotiška gėlė, visiems patiko, pradėjo sodinti kapinėse ir įgavo tą nelabai gerą prasmę“, – pasakoja K. Obelevičius.
Tą patvirtina ir Botanikos sode paskutinius žiedus apžiūrintys lankytojai, sako, chrizantemų savame darželyje nesodintų, atbaido ir žiedų aitrokas kvapas, ir jų keliamos asociacijos:
„Kaip tik kalbėjom, kad chrizantema – ne mano augalas. Žinojau, kad yra rudeninės chrizantemos, kur bitės mėgsta, nes bičių turiu, tai dėl jų būčiau pasodinus, bet dėl savęs ne.“
„Su Vėlinėm… – O gėlė graži? – Graži labai.“
„Man nepatinka kvapas, labai svarbu, man gėlė turi skaniai kvepėti, ir dar su kapinėm asociacijos.“
Stebėdami gausiai įvairiaspalviais žiedais apsipylusias rudenines gėles botanikai sako, kad be reikalo jos vadinamos tik kapų gėlėmis, mat štai Azijos šalyse jos itin vertinamos, Kinijoje, šių gėlių žiedlapiais gardinami patiekalai, o Japonijoje – tai imperatoriškos gėlės.
„Dauguma jų kilę iš Azijos, Kinijos, Korėjos, o kada pateko į Japoniją, tai, skirtingai negu Lietuvoje, ji tapo simboliu Japonijos ir nacionaline gėle, ir ten vienas aukščiausių apdovanojimų yra „Chrizantemos“ ordinas“, – teigia K. Obelevičius.
Chrizantemos stebina žiedų ir žiedlapių formomis. Jos ir neįnoringos, atsparios ligoms ir kenkėjams, gerai žiemoja, kai kurias tereikia pridengti durpių sluoksniu ir eglišakiais. Jos nebijo ir nestiprių šalnų, jei kiek ir apšąla, tai šalnoms praėjus skleidžia naujus žiedus ir toliau žydi.
