Metai be naujų daiktų. Tokiam iššūkiui ryžosi kaunietis Timas ir jau penkis mėnesius gyvena ekstremalaus taupymo režimu – perka tik būtiniausias prekes. Išimčių – labai mažai.
„Mano taisyklės buvo: remontą buvau pradėjęs bute, tai supratau, kad remonto nenoriu stabdyt, tai, ką remontui reikia, leidau sau pirkt, tiek automobilio reikia – man ar vaiką iš kokio darželio parsivežt – jei sugestų, irgi leidžiamos išlaidos, maistas, higiena, kaip ir viskas“, – pasakoja Timas Petraitis.
Tiesa, pasinėręs į taupymą, buto remontą koregavo – sienas atnaujino naudodamas medines lenteles.
„Pradedi galvot kažkokius kitokius kūrybiškus sprendimus. Iš pradžių galvojau pirkti tas paletes, bet sako: baik tu, gi išmeta, tu tik susirask jas. Tai aš gal 15 jų parsivežiau“, – tęsia pašnekovas.
Jis neperka naujų prietaisų, drabužių, batų, jokių smulkmenų buičiai ar naujų baldų. Tačiau ką darytų, jei suplyštų patogiausi sportiniai batai?
„O tie batai, skylė, užsilopai ir eini… buvo nykštys išlindęs tai siuvau tiesiog – susiuvau, prisiminiau tuos įgūdžius“, – teigia jis.
Kaunietis įvertino, ar nepermoka ir už įvairias paslaugas: „Tu gali pasiderėti su mobilaus ryšio operatoriais ir rasti, kas pasiūlys pigiausią variantą, gal per mėnesį tik tris eurus sutaupysi, per dvejų metų sutartį ir virš 50.“
Vyras sako išlaidas stebėjęs ir anksčiau, bet tikina – dabar per mėnesį sutaupantis įspūdingą dalį – net du trečdalius pajamų.
„Kai pradėjau dar labiau tą iššūkį vykdyti ir visai nieko nepirkti, tik maistas, pramogos, mašina ir remontas tas procentas dabar jau siekia kelis mėnesius 70 buvo viršijęs, bet vidurkis apie 65 būtų“, – sako Timas.
Savo idėjomis jis dalijasi ir su kitais – sukūrė virtualius kelių mėnesių mokymus. Norintiems taupyti ar leistis į panašią avantiūrą siunčia „Pinigų laiškus“. O atlygis už juos pagal gautą naudą – nuo 1 euro iki 100.
„Kas trečią dieną ryte 8 ateina tas laiškas, perskaito, pavirškina, nes gan daug tos informacijos būna. Laiškai iš įvairių aspektų – prieina prie pinigų, yra filosofinis pamąstymas, yra dalijimasis sava patirtimi, kaip per save taikiau ir namų darbas. Jei laiškas maisto tema, tai užduotis išleisti 50 eurų per mėnesį mažiau maistui“, – pasakoja jis.
Kaunietis atvirauja, per ekstremalaus taupymo mėnesius keliskart pasigedo mažmožių, kad ir užmiršto maišelio prekybos centre, ar iškyloje reikalingų metalinių iešmų. Jei ko pritrūksta buityje, bando pritaikyti turimą daiktą ar meistrauja pats.
„Būčiau važiavęs į parduotuvę – 2-3 eurus kainuoja… reikėjo LEGO kaladėlėm susidėt tokios dėžės, ir žinau, kad negaliu, tada palauk – turi gi tų lentų likučių, tai ar čia sunku pabandyt sumeistraut. Atradau, kad kuo daugiau savo rankom pasidarai, nors ir daiktai ir netobuli, bet jie labiau džiugina ir daug daugiau nei tie pirktiniai, ir daug ko išmoksti bedarydamas“, – įsitikinęs TImas.
O darnaus vartojimo šalininkas ir iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ Giedrius Bučas sako, kad apgalvotai naudojami daiktai – ne tik taupymas, bet ir rūpinimasis aplinka.
„Bet koks pirkimas, bet koks naujas daiktas bet kokiu atveju palieka pėdsaką mūsų aplinkoje. Aš už tai, kad daiktus galima prikelti, panaudoti dar kartą, neišmesti taip greitai, kaip mes esame įpratę, kažkokia reklama, naujas modelis ir metame“, – sako jis.
Panemunėje jis su bendraminčiais įkūrė ir dirbtuves, kur užsukę kauniečiai gali susiremontuoti ar kurti naujus daiktus. Vyriškis pabrėžia, kad dauguma senovinių daiktų, ypač baldai, daug patvaresni, mat jie pagaminti taip, kad tarnautų kuo ilgiau. Tad verta taisyti ar atnaujinti. O atlygis už laiką dirbtuvėse ir medžiagas – simbolinis, kaip sako „pagal galimybes arba iš pajautimo.“
„Reikia medvaržtuko, vinuko, ar kažkokių dažų padažyt, kam pirkti visą skardinę, jei galima pora potėpių padaryti iš mūsų resursų. Turim įrankius, yra darbo vietos, duodam patarimus žmonėms, susidomėjimas po truputį yra“, – pasakoja G. Bučas.
Iš įvairių dažno tiesiog išmetamų pakuočių, šakų, medžiagos skiaučių, dėžučių gimsta įvairiausi kūriniai.
