Įspūdingai dar neseniai atrodė pušų paunksmėje stūksanti medinė tarpukariu statyta kurortinė vila Panemunėje, o dabar ji jau be langų, košiama skersvėjų. Gyventojai sunerimę, kad taip pamažu griaunamas dar vienas unikalus pastatas.
„Kiekvieną rytą matau, kad kažkas atvažiuoja, kažką nuplėšia, kažką išsiveža ir tiesiog žmogiškai širdį skauda“, – sako Panemunės gyventoja Lina Paulauskaitė.
„Šis pavyzdys labai liūdnas, Panemunės bendruomenę labai neramina, kad tokios puikios būklės pastatas pradedamas griauti“, – teigia Panemunės gyventojas Gintautas Bukauskas.
Kauno savivaldybės atstovai sako, kad šiam namui dar 2017 metais išduotas rekonstrukcijos leidimas – remontuoti gali, bet privalo išsaugoti jo architektūrinius bruožus. O šiemet savininkai jau užsigeidė daugiau.
„Prieš porą savaičių, pastato savininkai kreipėsi į dėl statybos leidimo griovimui pastato, į šitą prašymą atsakyta neigiamai, toks leidimas nebuvo suteiktas. Jei prasidėtų pastato griovimo darbai būtų pagrindas statybos inspekcijai darbus stabdyti“, – komentuoja Kauno savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Didžiulis beveik 35 arų sklypas patrauklioje vietoje šalia Panemunės šilo – itin gardus kąsnelis, jis šiuo metu pardavinėjamas beveik už milijoną eurų. Jo savininkai kalbėtis gyvai nesutinka, raštu pateiktame atsakyme tikina pažeidimų nedarantys, o tik tvarkantys sklypą.
„Pagal esamus dokumentus ir atitinkamų institucijų registrus jokių paveldo požymių pastatai esantys sklype neturi. Sklypas taip pat yra nepaveldinėje zonoje. Šiuo metu vyksta sklypo tvarkymo, valymo darbai. Tikrinama pastato konstrukcijų techninė būklė, griovimo darbai nevykdomi. Plastikiniai langai išimti įvertinti pastato medinių konstrukcijų techninę būklę. Jie taip pat buvo avarinės būklės“, – teigia įmonės, valdančios sklypą, vadovas Marijus Olekas.
Bet darbai pastate kelia įtarimų jį apžiūrėjusiems paveldo sergėtojams. Deja, unikalus medinis namas iki šiol neįtrauktas į kultūros vertybių registrą – tai susigriebta daryti tik dabar.
„Panašu, kad išmontuoti langai yra autentiški, tarpukariniai, pasižiūrėjus į profilio tipą, dalis autentiškos materijos demontuota, šitas pastatas kultūros vertybių registre nebuvo registruotas, jis yra inventoriuje vertingų pastatų ir jam yra pradėta įrašymo į registrą procedūra“, – kalba Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistas Andrius Liakas.
Architektai pakraupę – taip prarandamas unikalus Kauno veidas.
„Jisai yra charakteringos architektūros, tarpukario laikotarpio kaip kurortinio rajono statinys, juolab, kad jis puikiai išlikęs“, – tikina architektas Stasys Pūtvis.
Kaunas turtingas medinės architektūros statiniais. Nors dalis jų ir nėra taip gerai išlikę, kaip šis Panemunėje.
„Tai įdomus Kauno paveldo sluoksnis, jį būtina išsaugoti ateities kartoms – tai toks išskirtinis mūsų tapatybės ženklas“, – tikina A. Liakas.
Savivaldybė jau septynis metus ragina savininkus pasinaudoti ir paveldotvarkos programa, tačiau tarpukarinių medinukų renovacijai iki šiol ryžosi vos 3.
„Mes padarėme pakeitimų, kad programa būtų patrauklesnė jiems, supaprastinom dokumentų pateikimo tvarką ir padidinom galimą finansavimą iki 75 procentų nuo visos sąmatos“, – aiškina S. Rimas.
Skaičiuojama, kad Kaune iš viso išlikę apie 2 tūkstančiai paveldinių pastatų, siekiančių carinius ar tarpukario laikus. Apie 150 jų sutvarkyti, pasinaudojus savivaldybės skiriamu finansavimu.
