Prasideda pamokos ukrainiečių vaikams Herojaus mokykloje Kaune. Ugdymas vyksta jų gimtąja kalba, o pamokas veda nuo karo baisybių Ukrainoje pabėgę pedagogai. Vaikai sako to tikrai nesitikėję, bet atvirauja jau pastebėję ir malonių skirtumų.
„Man labai patinka ukrainiečių kalba ir matematika. Labai jauku, mokytojai geri, niekas nešaukia, ir viskas gerai, gražu“, – sako mokinė Sofija.
„Atvykome prieš tris savaites, nesitikėjau, kad galėsiu čia mokytis. Labai panaši programa, bet čia mums geriau viską paaiškina. – Tai kur labiau patinka mokytis čia ar..? – Čia“, – kalba mokinys Jegor.
„Mokykla puiki, mokytoja gera, jau draugų susiradau, maitina skaniai“, – sako mokinė Nika.
Tačiau, kaip pasakoja pedagogai, labiausiai nustebo tėvai, sužinoję, kad jų atžalos Lietuvoje galės mokytis ukrainiečių kalba.
„Tėvai nesitikėjo, kad jų vaikai galės tęsti mokslus taip, kaip mes mokėmės Ukrainoje, pagal tokią programą. Mes nežinome, kiek laiko čia būsime. Tikimės, kad neilgai, bet gyvenimas parodys. Tai labai gera idėja, ir aš galvoju, kad ne kiekvienoje šalyje, kur išvyko ukrainiečiai, yra tokia galimybė“, – teigia mokytoja Olga Czich.
Herojaus mokykla Kaune formuoja visiškai atskiras klases ukrainiečiams, į pamokas jau skuba pirmieji 60 mokinių, bet šis skaičius artimiausiu metu gerokai padidės. Kasdien pritaikomos vis naujų erdvių.
„Visą ugdymą stengiamės organizuoti ukrainiečių kalba nuo A iki Z, literatūra vyksta ukrainiečių kalba, matematika, tikslieji mokslai taip pat. Be abejo, lietuvių kalbą dėstome, mūsų mokytoja Brigita gimusi Lvive, kalba ukrainietiškai, gali dėstyt ir lietuvių, ir ukrainiečių kalbas, ir kiek įmanoma integruojame į anglų kalbos pamokas“, – pasakoja „Herojaus“ mokyklos direktorius Andrius Pelegrimas.
Įstaigoje jau įdarbinta 10 pedagogų iš Ukrainos, kurie moko vaikus nuo 1 iki 11 klasės.
„Jos atvažiavo į Lietuvą ir sako, kad aš dirbčiau čia Lietuvoje pagal savo specialybę, tai neįtikėtina. Lietuviai, kurie jas priglaudė, sako, ieškokit darbo pagal specialybę, jos sako, nejuokaukite, čia taip nepavyks, ir jos negali patikėti“, – sako mokytoja Brigita Fedorčak-Vyšniauskienė.
Kauno centre patalpas mokyklai nemokamai suteikė verslininkai. Dalį patalpų perleido ir pastate biurus nuomojančios įmonės. Iš čia ranka pasiekiami įvairūs muziejai, Laisvės alėja, o geru oru džiugins ir erdvi aikštė.
„Šiai dienai esame sutarę, kad mokslo metų periodui, tai iki birželio galo, bet nieks nežino, kokia bus situacija, jei užsitęs ir į rudenį, ta galvosime ir toliau“, – kalba BLC verslo centro vadovė Loneda Gražulevičienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė džiaugiasi tokiomis iniciatyvomis. Mat vietų beveik nebeliko rusakalbėse mokyklose didmiesčiuose, kur didžiausia koncentracija pabėgėlių nuo karo Ukrainoje. Vis dėlto ji pabrėžia, kad ukrainiečiams vaikas itin svarbu integruotis ir mokytis lietuvių kalbos.
„Net jeigu karas baigsis, kas būtų labai gerai ir ko visi laukiame, tai kai kurie miestai yra visiškai sugriauti, tai neaišku, kada jiems pavyks grįžti į tėvynę, todėl labai svarbu, kad jie jaustųsi mūsų visuomenės dalimi, o tam labai svarbu kalba, todėl mes norime, kad vaikai turėtų galimybę mokytis lietuvių kalbos“, – teigia ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuvos mokyklos pasirengę priimti apie 30 tūkstančių ukrainiečių mokinių, tiesa, didžiausia pasiūla mažesniuose regionuose, deja, ten kuriasi labai mažai pabėgėlių. Šiuo metu į Lietuvos mokyklas jau registravosi 6 tūkstančiai 300 mokinių iš Ukrainos, o iš viso nepilnamečių atvykę apie 16 tūkstančių.
