Iš klozeto besiveržiantis juodas vanduo. Jo pilna ir visa vonia. Tokiais vaizdais ir tamsiu, purvinu vandeniu užpilto buto nuotraukomis viename „Facebook“ puslapyje dalijasi nuomojamame bute gyvenanti vilnietė. Tokį vaizdą po atostogų grįžusi į ką tik suremontuotą butą pamatė vilnietė Goda.
„Tik atėjusi pajaučiau, kad man kažkas varva ant galvos. Pakėliau akis, pamačiau, kad lubos yra sugadintos kaimynų, iš to bendro vamzdžio, kuris eina per visą namą. Buvo pradėjęs bėgti vanduo, ten buvo atšokę dažai pas mus. Jau baltos sienos tapo pilkom sienom“, – pasakoja Goda Mačiulytė.
Ir tokių atvejų, kuomet būstas yra užliejamas, anot didžiausios Lietuvoje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, kasmet daugėja. Šiemet įmonė užfiksavo beveik 8500 žmonių pranešimų dėl žalos atlyginimo, kai pernai jų buvo 900 mažiau. Gyventojų, kurių būstas buvo užpiltas, ypač padaugėja žiemą.
„Praėjusį sausį, vasarį mes fiksavome 800–950 atvejų vien per vieną mėnesį. Kas nutinka, ar ne? Tai yra, tai buvo labai šalta. Dėl šalčio trūkinėja dažnai vamzdynai. Tai yra viena iš žalų, dėl ko įvyksta užliejimai ir taip pat sniego slėgis. Sniegas tirpo, skverbėsi vanduo per pastatų konstrukcijas, per stogus“, – teigia „Lietuvos draudimas“ atstovė Rolanda Lipnevičiūtė.
Dėl susidėvėjusių vamzdžių užsikimšimo ar trūkimų didžiausios Lietuvoje daugiabučius administruojančios bendrovės „Mano būstas“ avarinė tarnyba kas mėnesį sulaukia beveik tūkstančio pranešimų. Tačiau ne visi gyventojai laiku pastebi galimus pavojus ir kreipiasi tik tada, kai būstas jau būna užlietas – tokių atvejų bendrovė pernai užfiksavo virš 1000.
Anot bendrovės, vandentiekio vamzdynų avarijos – dažnas reiškinys senos statybos daugiabučiuose, tačiau vis dažniau išlenda statybų brokas ir naujos statybos namuose, tad užliejimų pasitaiko ir ten. Visgi, anot ekspertų, atsakomybę dėl to turėtų prisiimti patys žmonės.
„Nubėgęs į rūsį jis galėtų uždaryti kokią nors sklendę, ar ne? Bet pasirodo, kad ta sklendė užrūdijusi. Pakeistos kranai ir sklendės, pasirodo, kad kitų kaimynų jos yra kažkaip tai nulaužtos ir tada nėra su kuo atsukti, o vanduo teka ir nuostoliai didėja. Štai toks negerbimas bendrojo turto“, – sako „Mano būstas“ ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas.
Tiesa, pasitaiko ir visiškai kurioziškų atvejų.
„Užliejo visus 5 aukštus. Savo ir po apačia. Užliejo visus spintas ir rūbus. Rūbai nusidažė. Pasirodo, kad žmogus nutarė pasivogti iš rankšluosčių džiovintuvo, gyvatuko vadinamo, prasigręžė skylutę, įsuko kranelį karštam vandeniui imti. Nebuvo namie visos laiptinės. Nebuvo paties šeimininko ir 8 gal valandas pylė vanduo“, – pasakoja V. B. Elenbergas.
Klausimų, kas turėtų atlyginti užlieto būsto nuostolius, dažnai kyla ir nuomininkams.
„Savininko atsakomybė yra užtikrinti bute inžinerinių sistemų tinkamumą, tai reiškia, kad savininkas yra atsakingas už tai, kad vamzdis yra tinkamas, elektros tinklai yra išvedžiojami tinkamai, rozetės tinkamai veikia, o nuomininkas yra atsakingas už tinkamą jų eksploataciją“, – sako nekilnojamojo turto brokerė Justina Zabarauskienė.
Pasak nekilnojamojo turto brokerės Justinos Zabarauskienės, nuomininkai turėtų tinkamai naudotis ne tik santechnika, bet ir rūpintis nuomojamo buto švara. Buto priėmimą po nuomininkų nufilmavusi brokerė rado išlaužytus šaldiklių stalčius, gyvūno sudraskytą sofą, išlūžusias rankenas.
Pasak brokerės, yra pasitaikę atvejų, kai nuomininkai peiliu supjaustė įtempiamas lubas. Kiti metus laiko nevalė dušo kabinos, tad teko ją keisti nauja. O treti užveisė ir naujų augintinių.
„Tingėdavo iš karto išnešti šiukšles, pasidėdavo šalia durų ir po kurio laiko tik einant ten išnešdavo, tai tame name ir atsirado kirminai ar kirmėlės“, – kalba J. Zabarauskienė.
O kad namie neatsirastų nei kirmėlių, nei tektų valyti užpiltą būstą, ekspertai primena jį atsakingai prižiūrėti: jei nesiruošiate keisti senų vamzdynų, prieš išvykdami ilgesniam laikui bent jau užsukite vandens sklendę.
