Per 15 metų rūkančių lietuvių skaičius sumažėjo keliais procentais, o norintys mesti žalingą įprotį gali bent jau rinktis elektronines cigaretes. Tiesa, ir dėl pastarųjų iki šiol daug abejonių – iki galo neaišku, kaip jos veikia organizmą.
TV3 apsilankė Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje – tai yra viena iš tų vietų, kurioje draudžiama rūkyti. Vadinamoji zona be dūmų. Teritorija stebima vaizdo kameromis, kartais ją apsilanko viešąją tvarką prižiūrintys pareigūnai. Bet panašu, kad lietuviams tai netrukdo užtraukti dūmą. Vos atvykę suskaičiavome vieną, du, tris, keturis ar net penkis rūkančius žmones.
Daugiausia pastebėta dūmą traukiančių jaunų žmonių. O būtent Lietuvos jaunimas iki 24-erių, anot statistikos, pastaruosius kelerius metus nemeta rūkyti. Rūko kas penktas. Tik tai, ką rūko, keičiasi. Anksčiau pasirinkimas buvo paprastas – dažniausiai cigaretės. Dabar skysčius garinančios ir tabaką kaitinančios priemonės.
Sutikome jauną vilnietę Beatą, kuri pripažįsta, kad smirdinčių cigarečių net nebūtų bandžiusi.
„Tiesiog norėjau atsipalaiduoti. Nežinau. Mačiau, kad visi perka, pabandžiau ir… Tie, kurie pradeda nuo to, tai gal neverta būtų, nes gal nuo to prasideda tas rūkymas“, – klabėjo Beata.
Sveikatos specialistai jau ne pirmus metus perspėja nepulti prie elektroninių cigarečių, mat iki šiol nežinomas jų ilgalaikis poveikis sveikatai.
„Buvo atliktas tyrimas, kuomet buvo tikrinama sudėtis, kuri nurodyta ant pakuotės ir faktinė sudėtis. Jie atitiko tik 30 proc. tai reiškia mes turime kalbėti apie saugumą tų skysčių, labai griežtą reglamentavimą, iš kur mes juos importuojame ir panašiai“, – sakė gydytoja rezidentė Gintarė Aukselytė.
O skaičiai rodo, kad elektronines cigaretes rūko, ar bent kartą bandė kone 4 iš dešimties Lietuvos jaunuolių. Sutikti du vyrai teigia, kad cigarečių poveikį tikrai jaučia – esą, jos dusina plaučius. Tačiau jaunuoliai sako nė nebandantys mesti rūkyti.
Statistikos departamentas skelbia, kad kasdien ar kartais rūko maždaug ketvirtadalis visų lietuvių. Šis skaičius per paskutinius 6-erius, 7-erius metus mažai keitėsi. Didesnis pokytis statistikoje stebimas žvelgiant nebent 15 metų atgal, kuomet rūkė beveik trečdalis lietuvių.
Iki šiol populiariausios Lietuvoje – tradicinės cigaretės – jas traukia 8 iš 10-ies šalies rūkorių. Įvairių tyrimų duomenimis maždaug penktadalis Lietuvoje suvartotų cigarečių – nelegalios.
„Tabako gaminys Lietuvoje populiariausias cigaretės ir apie 83 proc. rūkančiųjų jas ir vartoja. Vidutinis rūkantis lietuvis per dieną suvartoja apie 12-13 cigaretes. ES tai yra maždaug 14. Moterys rūko šiek tiek mažiau nei vyrai“, – teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius Renaldas Čiužas.
Pasak Respublikinio priklausomybių ligų centro atstovės Aušros Širvinskienės, pirmą šių metų ketvirtį 27 žmonės kreipėsi dėl noro mesti rūkyti.
Bet rūkyti sėkmingai meta retas. Pavyzdžiui 40 metų jau rūkantis Sigitas sako, kad jam nepasisekė net bandant du kartus.
„Porą kartų bandžiau. Nesisekė iš viso. Jei kas užsirūko, norisi iš karto pačiam užsirūkyti. Kvapą pajauti ir…“, – pasakojo Sigitas.
Sveikatos specialistai perspėja, kad rūkymas padidina riziką susirgti ir sunkesne COVID forma.
„Tai yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID ligos forma, pavojus netekti gyvybės. Tabakas sukelia širdies, kraujagyslių, kvėpavimo sutrikimus ir daugiau kaip 20 vėžio formų. Tai ne tik plaučių vėžys. Ir daugelį kitų lėtinių ligų“, – sakė PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Suskaičiuota, kad per 2019 m. su rūkymu susiję piktybiniai navikai pražudė beveik 2000 lietuvių. Kai pavyzdžiui koronavirusas per visą pandemiją nusinešė daugiau nei 4000 gyvybių.
Anot specialistų, nei keliami akcizai tabako gaminiams, nei pastaraisiais metais įvesti rūkymo kavinėse ar viešose vietose apribojimai smarkiai įtakos lietuvių įpročiams nedarė. Pavyzdžiui šiuo metu Vilniuje galioja draudimas rūkyti daugiau nei 800 daugiabučių balkonuose, bet sostinės savivaldybė dėl rūkymo juose gavo vos kelis skundus ir nenubaudė nė vieno asmens.
