Sausio 8-ąją, vidurnaktį, pareigūnai sostinėje tramdė vakarėlį, kuriame lėbavo 7 žmonės. Taikiai išspręsti situacijos nepavyko. Vienas iš policijos pareigūnų išsitraukia teleskopinę lazdą ir trenkia vienam iš vakarėlio dalyvių. Tačiau to nepakanka. Konfliktui nerimstant pareigūnai panaudoja ir ašarines dujas.
„Specialiosios priemonės pareigūnams tam ir duotos, kad jas galėtų naudoti. Aišku, yra labai aiškus pagrindai, kada gali jas naudoti. Tikrai jos nereikalingos dėl grožio, kad pareigūnai jas nešiotųsi“, – sako policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Policiją iškvietė kaimynai. Gautas pranešimas, kad namuose vyksta susibūrimas, žmonės konfliktuoja, mušasi. Pareigūnai pasakoja, kad atvykus į daugiabutį laiptinėje rado kraujo. Duris atidarė moteris su vaikinu, bute buvo dar 5 žmones. Matėsi, kad būta konflikto. Vakarėlio dalyviai prisipažino, kad švenčia draugo sugrįžimą iš kalėjimo. Pareigūnai norėjo surašyti protokolą už karantino taisyklių nesilaikymą, tačiau atmosfera bute įkaito, vakarėlio dalyviai pagrasino susidoroti su pareigūnais.
„Iš jų parodymų matosi, kad jiems buvo kilusi nemaža grėsmė, prieš naudojant specialiąsias priemones pareigūnai išsikvietė pagalbą, kad rodo, kad situacija buvo pakankamai įtempta. Įvertinti reiktų ir asmenų, kokie ten buvo susirinkę, praeitį, kad jie buvo grįžę iš įkalinimo įstaigos. Asmenų bute nemažai, pareigūnų tik 2“, – pasakoja R. Matonis.
Sostinės policija aiškinsis, ar pareigūnai tinkamai sureagavo. Karantino metu policijai tenka ne tik važiuoti į tokius konfliktus, bet ir dirbti keliuose. Per visą praėjusią savaitę apgręžė 4000 automobilių ir surašė 1400 protokolų. Dažniausiais pažeidimas – būriavimasis.
„Akcentas yra privačios erdvės, kur policijai visiškai sukontroliuoti viską, patys suprantame, kad misija yra neįmanoma, tačiau darom, ką galime. Deja, tokių atvejų kaip Vilniaus mieste, štai vyksta vakarėlis, kur susirenka daugiau nei vieno ūkio asmenys, jie švenčia, jie triukšmauja. Mes gaunam pranešimą, atvažiuojame, na ir prasideda reikalai tokie, kokie prasidėjo“, – teigia Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Kita didelė problema yra žiemos pramogos. Gyventojai savaitgaliais masiškai būriuojasi lauke.
„Tapome savaitgalį kalnelių ir kitų vietų policija. Daug turėjome reikalų, daug turėjome darbo“, – kalbėjo R. Požėla.
„Mes matome, kaip yra stabilizuoti mūsų skaičiai ligoninėse, nesakau, kad situacija yra gera, tačiau ji tikrai stabilizuojasi. Mes matom teigiamų testų procento mažėjimą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir visi sveikatos ekspertai stebi mažėjančius Lietuvos sergamumo rodiklius.
Lietuva Europoje vis dar patenka į valstybių sąrašą, kur sergamumo rodikliai patys blogiausi, tačiau situacija iš lėto taisosi. Per praėjusią savaitę šalies laboratorijos užfiksavo 12439-ias naujas infekcijas, trimis tūkstančiais mažiau nei savaitę prieš tai.
Mažėja ir teigiamų testų dalis. Jei gruodžio viduryje, kas 4 žmogaus tepinėlyje laboratorijos rasdavo koronaviruso, dabar kas 6, kas 7.
Per vakar registruotos 35 COVID-19 mirtys ir 775 nauji atvejai.
„Yra pagerėjamas, tačiau, kiek jis tikras mes pamatysime greičiausiai rytoj arba poryt, tai yra tos dienos, kurios parodys tikresnius skaičius. Bendros tendencijos rodo, kad banga šiuo metu leidžiasi žemyn, pikas praeitas“, – pasakoja sveikatos ekspertų tarybos narys Vytautas Kasiulevičius.
„Tai yra tik tai pirmoji savaitė, kai mes matome šiuos teigiamus skaičius, todėl labai iš anksto džiūgauti nesinorėtų. Norėtųsi šiek tiek matyti ilgesnio laikotarpio tendencijas“, – teigia Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė.
Labiausiai mokslininkus gąsdina viruso mutacijos. Koronaviruso atmainų alinamoje Didžiojoje Britanijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, sergamumo rodiklis jau blogesnis nei Lietuvoje.
„Mes turime nerimo dėl atmainų plintančių Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, taip pat Pietų Afrikos Respublikoje, dabar nauja atmaina atsirado Japonijoje, tai visos tos atmainios susijusios su greitesniu plitimu. Nepamirškime, kad yra žiemos mėnesiai. Koronavirusai mėgsta gruodį, sausį“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Dėl greičiau plintančių Covid-19 mutacijų, mokslininkai jau dabar konstatuoja, kad švelninti karantino ribojimus Lietuvoje bus daug sudėtingiau, nei praėjusių metų pavasarį. Esą šiemet keisti taisykles reikės atsargiau.
„Kiekvienas švelninimo etapas turi būti susijęs su visuotinio testavimo ištyrimo įvedimu, ankstyva diagnostika. Įvairių profesijų, įvairių veiklų atvėrimas gali būti tik su tuo susijęs“, – sako V. Kasiulevičius.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovas Robertas Petraitis pateikė savo atsakymą sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Petraitis savo klaidų nemato, nusprendė iš pareigų nesitraukti.
„Sveikatos apsaugos ministerijos viešai pateikta nuomonė apie mano veikos trūkumus yra nepagrįsta“, – pasakoja visuomenės sveikatos centro vadovas Robertas Petraitis.
„Dabar atitinkamai bus tarnybinis vertinimas, tiek metinis veiklos vertinimas, tiek gavau iš specialistų pastebėjimus, kad tuos atsakymus, kuriuos gavau į tam tikrus klausimus, jis sukuria tikimybę, kad buvo galimų pažeidimų, tai bus tarnybinio vertinimo komisija“, – teigia A. Dulkys.
Visuomenės sveikatos centro vadovybė kritikos sulaukė dėl daugiau nei tūkstančio į statistiką neįtrauktų mirčių susijusių su koronavirusu.
