Nidos švyturio prižiūrėtojas Rimgaudas rakina jo duris ir kviečia įveikti 132 laiptelius, kad galima būtų išvysti štai tokį kurorto ir jo apylinkių vaizdą. Valstybei priklausęs švyturys užpernai buvo perduotas Neringos savivaldybei bei muziejui, o jo darbuotojai vis dar kviečia šiais vaizdais pasigėrėti visus norinčius.
Švyturio kompleksui nuo seno priklauso ir dar keli objektai. Viename iš pastatų neringiškiai planavo įrengti kūrybines dirbtuves, o kitame pastate įkurti Nidos švyturio muziejų. Mat švyturys turi ilgą ir turiningą istoriją – pirmasis buvo pastatytas dar 1874-asiais. Kad muziejui eksponatų nepritrūks, mano ir paveldosaugininkai. Štai vienas jų rodo šalia švyturio rastą senosios, prieškarinės lempos duženą.
„Tokių gabaliukų esame radę praėjusiais metais, kai vyko Nidos švyturio aplinkos tvarkybos darbai. Ir naujai tiesiamo tako vietoje aptikome tikrai unikalius radinius – senojo lęšio detales“, – teigia paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas.
Dėl šių pastatų perėmimo Neringos savivaldybė jau dvejus metus susirašinėjo su Finansų ministerija, kuriai objektai ir priklauso bei buvo išgirdę pažadų statinius gauti. Tačiau nubudę vieną rytą Turto banko planuojamų parduoti objektų sąraše aptiko ne tik muziejumi parversti planuotą pastatą, o ir dar tris švyturiui priklausančius objektus.
„Yra raštai, yra įrodymai, kad finansų ministerija fiksavo, kad kol kas neskubės su to turto pardavimais iš aukciono. Na, praeina ne taip jau daug laiko, mes jau matome, Turto banko interneto svetainėje skelbiama, kad du gamybiniai ir du ūkiniai pastatai yra ruošiami parduoti iš aukciono“, – sako Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
Finansų viceministras sako, kad apie planus, jog Neringos savivaldybė planuoja šiuos pastatus įveiklinti, išgirdo tik visai neseniai. Iki tol, esą, tokių žinių neturėjo, tad norėdama savo turtą sutvarkyti, ministerija ir paskelbė aukcioną.
„Kalbant apie savivaldybės planus, konkrečius, aiškius planus, na, tos informacijos mes tikrai neturėjome. Pats Neringos meras spaudos atstovams yra viešai pasakęs, kad savivaldybė neplanuoja investuoti į kompleksą“, – teigia finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Viceministras aiškina, kad dabarlaukia planų ką neringiškiai planuoja pastatuose įkurdinti. Ir dabar tik nuo Neringos valdininkų priklauso kas bus pirmesni – jie ar pirkėjai.
„Pats pardavimo procesas yra pakankamai ilgas. Tai nėra planų rytoj, poryt tai būtų net neįmanoma. Bet teoriškai – taip, yra sudaroma galimybė suformuoti tą kompleksą ir parduoti dalimis ar visą“, – kalba G. Norkūnas.
Neringos valdininkai tikina, esą planus jau siunčia, tačiau toks ministerijos skubėjimas jiems kelia pyktį.
„Nejaugi jau valstybei yra toks krachas, kad mes parduodame Kuršių nerijoje pastatus, kurie tikrai tarnautų visai visuomenei, o ne degtų tik savaitgaliais, vasarą šviesa pro langelį“, – sako D. Jasaitis.
„Aš irgi šiek tie stebiuosi, tokia ir Finansų ministerijos, ir Turto banko pozicija, neva tai mes kaip savivaldybė, kaip kultūros lauko žaidėjai, neturime idėjų. Idėjų turime ir labai daug“, – tikina N. Lendraitis.
Viena iš idėjų buvo nuo švyturio į Nidą pro parduoti žadamus pastatus vedantį takelį paversti žibintų alėja. Mat ten driekiasi tiesiausias kelias švyturio link. Pastatus pardavus, takelis gali atsidurti jų savininkų kieme, o šie spręs – ar nori, kad jų teritorija kas vaikštinėtų. Ministerijos atstovai sako, kad dėl to kalta pati savivaldybė.
„Reikia pripažinti, kad savivaldybė nėra sutvarkiusi žemės dokumentų ir su meru buvo kalbėta apie tai, nėra tam keliui nustatytas servitutas. Tai Turto bankas šiuo metu ir tvarko dokumentus, tai priklausys nuo savivaldybės noro įteisinti tą servitutą“, – kalba G. Norkūnas.
Ir vis tik, jei pastatai bus parduoti, neringiškiai neabejoja – jų vietoje gali iškilti ne muziejus, ar kūrybinės dirbtuvės, o patogus gyventi objektas.
Aš ne įsivaizduoju, o garantuoju, kad ten bus dar vienas konfliktas, perdalinamas kiemas, ilgas vaikščiojimas į savivaldybę dėl stoglangių, langų pakeitimo, apartamentų įteisinimo ir dar vienas vasarnamis. Tai ne įsivaizdavimas, o labai gaila, bet su retomis išimtimis faktas“, – tikina D. Jasaitis.
Tiesa, pastatus įsigijusiems naujiesiems savininkams teks ir dar gerokai paplušėti. Kaip tik dabar paveldosaugininkai tiria vertingąsias šių pastatų ir daiktų juose savybes, tad naujieji valdytojai privalės bendrauti ir su šia institucija.
„Patikslinus vertybes, žinosime, kas ten iš ties yra saugoma ir mūsų – paveldosaugininkų tikslas yra, kad tos vertingosios savybės naujųjų savininkų būtų saugomos ir, kad jos išliktų“, – sako L. Kavaliauskas.
Finansinė objektų vertė dar neskelbiama. Tačiau tikėtina, kad naujiesiems savininkams atiteks ir senovinis vandens hidroforas. Jis nidiškiams turi sentimentalią reikšmę – kol nebuvo vandentiekio, vandens įsipilti ateidavo kelios vietinių kartos.
