Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pašnekovai tikino, kad Lietuvos verslininkai, jeigu būtų įmanoma atsukti laiką atgal, dėl finansinių priežasčių greičiausiai nesirinktų kartoti tokio žingsnio dėl Taivano atstovybės. Tačiau šiame pasirinkime vyrauja ir vertybinis aspektas, kuris, anot pašnekovų, dabartiniame karo kontekste yra daug svarbesnis.
Plačiau apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pone Bagužinskai, bendrai vertinant, ar vertėjo Lietuvai, kai buvo iš anksto žinoma, kad susipyksime su Kinija, elgtis taip, kaip pasielgėme?
Uždavėt sudėtingą klausimą. Jeigu žiūrėtume bendrame vertybiniame kontekste, parodėme savo veidą, mus pamatė. Labai skirtingai pasaulis traktavo – vieni kaip drąsius, kiti kaip paauglius, iš įsitikinimų griaunančius savo ekonominį pamatą. Tai čia sudėtinga vieną teisingą atsakymą pasakyti.
Dabar palyginkime situaciją. Kaip mes padėjome Taivanui patvirtindami taivaniečių vardą? Na, slovėnai pasirinko Taipėjaus vardą. Praėjo metai, o ką mes ir taivaniečiai bendrai išlošėme, ką mes pralošėme? Turbūt labai didelių proveržių neatsirado. Politiniai principai pasirodė, kad galima atstovėti, o tai dar daugiau sustiprėjo karo atžvilgiu.
Žiūrint atgaline data, kai padarai sprendimą, tai belieka tik jį bandyti apginti, kad jis buvo teisingas. Tai šiuo atveju bendrame karo kontekste parodėme savo politinę liniją ir savo vertybių laikymąsi, o dabar turime tą liniją išlaikyti. Kaip ir asmeniniame gyvenime, vertybes reikia turėti, nes tavęs kaip identiteto nebus.
Pone Bagušinskai, jeigu būtų galimybė pakartoti sprendimą, ar jūs norėtumėte, kad Lietuvos valdžia jį pakartotų?
Kad objektyviai atsakyčiau, reiktų padaryti apklausą. Subjektyviai sakyčiau, kad verslas sakytų, kad gal paliekame taip, kaip visi. Nemanau, kad atsukus laikrodį atgal verslas sakytų „darom“. Čia mano asmeninis spėjimas.
Manau, kad ir politikai dabar gerai pasvarstė, jie nesitikėjo. Aš pasižiūrėjau ankstesnius interviu, kokie čia buvo lūkesčiai, kuo čia viskas baigsis, tai visi galvojo, kad viskas bus ramiau. Tai, manau, kad ir politikai, jeigu dabar atsuktume laikrodį atgal, nebūtų taip drąsiai žengę.
Pone Janulevičiau, jums tas pats klausimas. Jeigu būtų galima atsukti laiką atgal, ar norėtumėte, kad Lietuvos valdžia padarytų tokį patį sprendimą?
Aš manau, kad daugelis to sprendimo nedarytų. Kaip ir minėjo Giedrius, kaip ir politikai, taip ir mes visgi apsieitume be tokių išankstinių nusistatymų, nes ta reakcija iš Kinijos pusės buvo neadekvati. Ji iš tikrųjų pakenkė, bet tuo pačiu metu čia yra ir vertybių klausimas. Jeigu būtume žinoję, kas čia atsitiks ateityje su karu ir viskuo, šiandien dienai tas pasirinkimas atrodo mažiau blogesnis, nei jis atrodė prieš 4–5 mėnesius. Nes tada, kai sustojo visi tiekimai, reikėjo ieškoti ir pakeitimo žaliavoms tam tikroms, judančioms iš Kinijos, kai sustojo eksportas į Kiniją, aišku, iššūkių buvo daug ir ta Vyriausybė pati pamatė.
Kalbant apie tai, kodėl mes priėmėme tokį sprendimą... Karo kontekste aš manau, kad tai buvo daugiau vertybinis, ideologinis sprendimas, kad būtume su savo sąjungininkais, kad jie matytų aiškią mūsų poziciją. Ir dabar, turint omenyje, kad JAV yra, ko gero, dominuojanti jėga, kuri gali subalansuoti pasaulį, tai tas sprendimas neatrodo blogai. Jeigu toliau santykiai su Kinija blogėtų, dabar jie kažkiek sustojo blogėti, vis tiek balansą kažkokį radome. Džiugu, kad Europos Sąjunga stojo už mūsų, bet ji stojo dėka tos pačios JAV pozicijos stipresnės.
Tai nuotaikos dviprasmiškos. Vienareikšmiškai finansiškai to nereikėjo daryti ir nereikėtų daryti, vertybiškai – taip, tikėtina, kad tai reikėjo daryti.
Pone Dubnikovai, ar Kinija dar keršys Lietuvai? Ar suras dar būdų pakenkti?
Čia prognozuoti, kaip kitas pasielgs ir ką darys, labai sudėtinga, bet manau, kad didžiausias spaudimo laikotarpis yra praeitas. Aistros dėl priimtų sprendimų yra šiek tiek praėjusios ir tos finansinės, ekonominės skyrybos įvyko ir noro toliau eskaluoti situaciją nėra nei pas vieną pusę.
Tai manau, kad pats pikas yra praėjęs, o toliau kažkokius santykius atmegzti bus žymiai sunkiau. Bet kad tai bus kerštas ar dar kažkoks dalykas, tai pasaulyje yra daug didesnių problemų, kurias reikia spręsti čia ir dabar, ir mūsų šis žingsnis tikrai nebėra tas, apie kurį kalba spauda.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
