Gavę skundą, kad pievoje alinančiame karštyje neprižiūrėtos be vandens paliktos karvės, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai skuba į pakaunę: „Matau tik tiek, kad yra kibirai…“
Kibirai tušti, šalia jokio pavėsio, bet gyvuliai atrodo prižiūrėti. „Telyčaitė atrodo gerai, įmitimas geras, akys neįkritę, nei kažkokios dehidratacijos, kad matytum, nosis šlapia, šviečia… – Pastogės trūktų? – Pastogė rekomenduojama, žinoma, kad būtų gerai.“
Sako, dar aiškinsis, ar pakankamai jie gauna gerti, siūlys ūkininkui tokiame karštyje jų ir atvirame lauke nepalikti.
„Reaguosim, dar pasižiūrėsim, jeigu tie karščiai nesileis, ir jie čia bus, tai mes rekomenduosime būtinai, kad per pietus neišvaryt“, – teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Saulius Grabauskas.
Skundų pastaruoju metu tik daugėja. Specialistai sako, ne visi gyventojai tinkamai pasirūpina savo bandomis.
„Jei mes girdome 2–3 kartus, tai reikėtų 6 minimaliai“, – tikina Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Ramūnas Jokubauskas.
Deja, daug kas galvijus palieka kęsti karštį ir troškulį – Lietuvos laukuose gausu tokių vaizdų. Gindamiesi nuo kaitros gyvuliai lenda po medžiais, karvės ieško bent menko šešėlio ar išsekę guli pievose.
„Esant intensyviai saulei gyvūnams reikia suteikti pavėsį, ganyti paunksmėse, prie medžių. Jei nėra tokios galimybės tada reikia parsivesti į tvartą ir ten laikyti, užtikrinant girdymą vandeniu ir geru vandeniu – švariu ir kokybišku“, – aiškina R. Jokubauskas.
Tokiu žmonių neatsakingumu stebisi ir Alytaus rajono Žiūronių gyventojai.
„Kai pažiūri tai va, jie net šonais duoda, per dieną pabūk ant saulės, tai ten iš vis jau... jie tik nakčia pailsi, sako, kad karvukė duotų pieno, tai iš kur duos, jei ji nepailsi“, – įsitikinęs gyventojas Rimas.
Kiti su iš šulinio pasemtu šalto vandens kibiru kelis kartus skuba į pievą. Kartais vėsina ir šlapiomis paklodėmis.
„Duodam vandens kaip ir priklauso kad atsigertų gyvūnas, dedam skudurą“, – teigia gyventojas Rytis.
Marvelės žirgyno darbuotojai pasakoja prižiūrimų žirgų vidurdienį į lauką visai nevedantys, joja tik manieže, kur vėsiau. Kelis kartus savo numylėtinius maudo ir duše.
„Stengiamės joti anksti ryte arba vėlai vakare, kai tos kaitrios saulės nebėra, taip pat privalome maudyti, vėsinti su vėsiu vandeniu, kelis kartus dienoje, taip pat gauna papildų, elektrolitų, kurie papildo žirgus, kai jie išprakaituoja savo mineralus, taip pat vėdinamos patalpos labai svarbu“, – pasakoja „Rodeo klubo“ jojimo trenerė Sandra Rulytė.
„Nuaro“ prieglaudos gyvūnų prižiūrėtoja į darbą taip pat atskuba švintant, kad gyvūnai lauko vėsa pasimėgautų.
„Išleidžiam į pievutę, kol dar rasos yra, pereinam pažiūrėti, ir pirmas dalykas, ar vanduo šaltas yra švarus , nes per naktį vanduo sušyla ir bliūdukas yra burbuliuotas“, – kalba prieglaudos „Nuaras“ gyvūnų prižiūrėtoja Germa Bastytė.
Vandenį keičia bent tris kartus per dieną, šuneliai daugiau laka, nei ėda ir vis bėga slėptis į vidines patalpas. Prieglaudos atstovai svarsto jau visur įrengti kondicionierius, o dabar gyvūnus gaivina šaltose voniose. Veterinarijos gydytojai sako, kad ši kaitra alina visus gyvūnus, bet ypač ji pavojinga trumpasnukiams – keliolika minučių kaitroje gali baigtis žūtimi.
„Mopsai, buldogai, bokseriai, kurie turi trumpą nosytę, jie labai jautrūs temperatūrai, šuo netgi namuose gali gauti terminį smūgį, jei namai tvankūs ir mažai vėdinami. Atrodo išėjote į darbą, augintinį palikote, o randate leisgyvį, suvargusį“, – tikina veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė.
O jei nutiks bėda, šunį reikia kuo skubiau vėsinti šaltu vandeniu. Taip pat veterinarijos gydytojai primena, per karščius šunelių nealinti fiziniais krūviais, vedžioti ar dresuoti rytais ir vakarais. O jei jau reikia kažkur eiti – veskite tik žole.
„Šunys neturi batų, ir kada mes vedame per asfaltą, labai dažnai nudega, mačiau ir pūsles pas šuniukus, kada nudega pėdutes“, – perspėja J. Gustaitienė.
Ir jokiu būdu nepalikti šuns mašinoje, net ir su šiek tiek pravirais langais. Jie negelbsti.
Atogrąžų karščiai nesitraukia, termometro stulpeliai muša rekordus ir kasdien perkopia 34 laipsnius.
