Žaliosios girioj šeimos sodybą turinti panevėžietė Lina dalinasi vaizdeliu, kai prie sodybos atskridęs juodasis gandras mėgina šlietis prie baltųjų gandrų. Matyti, kad po pievą varlinėjantis itin retas miškų paukštis su baltuoju elgiasi draugiškai. Kartu ieško lesalo ir, atrodo, visai nekreipia dėmesio į juos filmuojantį žmogų.
„Kažkas nenormalaus, ten toliau miške būdavo juodo gandro lizdai, nes vyras girininkas, vis tiek žinodavo, kažkur jų yra. Ir, atrodo, glauskis prie šitų, bet jis su šitais baltais. Svarbiausia – mušasi, pešasi, ko jie ten nepasidalina“, – sako Lina.
Į baltųjų gandrų kompaniją besisiūlantis juodais gandras stebina ir Linos kaimynus. Šie kalba, kad į Raudonąją knygą įrašytas juodasis gandras jau kelinti metai bando užimti baltųjų gandrų lizdus, o kartais ima net aršiai peštis dėl vieno iš jų dėmesio.
„Vaikšto iš paskos, kartais į lizdą bando sutūpti kartu, bet jis pradeda juos vaikyti, padūduoja ir tie pažįsta jo signalą, ir baltieji iš karto jau bėga. Matyt, bijosi“, – sako kaimynė Vida.
Kaimynas Valentas teigia: „Trijulė tokia susidariusi kartu ir skraido. Tokia jo orientacija. Drąsus, nebijo, kaip ir balti gandrai palikęs toks.“
Po kiemą vienišių juodąjį gandrą pavyko nufilmuoti ir Vidai. Ilgakojis, raudonsnapis tokiu elgesiu labai stebina Vidos vyrą, buvusį girininką.
„Juodas gandras yra miško paukštis. O čia jau pamatėm, kad vaikšto prie langų su baltais“, – sako Valentas.
Paprastai juodieji gandrai yra atsiskyrėliai ir gyvena miškų masyvuose. Paukštis baltųjų gandrų lizduose netupi ir neperi. Nes šios rūšies gandrai gyvena atokiau nuo žmonių. Bet čia, pasak žmonių, atvirkščiai.
„Ar lizdus nori užimti, ar paprasčiausiai draugės ieško gal, ar draugo, kažkas ten vyksta tarp jų. Ar nuo savų juodų atsiskyręs, o gal kartais per klaidą išsiperėjęs pas baltuosius“, – sako Vida.
„Pats veja, nes jis tik atskrenda, o jau tie balti gandrai grynai nuskrenda. Gaila, aišku, galėtų pabūti kartu kaip draugai kokie, bet ne“, – teigia gyventoja Jomantė.
Panevėžio apskrities ornitologas savanoris Bronius Jareckas tokį juodojo gandro keistą elgesį supranta. Į miško sodybų gandralizdžius jis greičiausiai nusitaikė dėl natūralių lizdaviečių trūkumo
„Juodasis gandras yra miško paukštis, jam reikia brandžių miškų. Šiuo metu, kai brandžių miškų mažėja, tai perimviečių jiems irgi mažėja. Yra keletas projektų, kur keliami dirbtiniai lizdai, tai puikiausiai užima juos.“
Pasak ornitologo, juodasis gandras pagal prigimtį yra girių ir ramių vietų paukštis. Jis kuriasi ten, kur žmonės paprastai nesilanko, ir yra jautrus trikdymui. Vyras spėja, kad galbūt paukštis dar jaunas ir tokiu keistu elgesiu ieško sau vietos. Lizdus krauti gandras mokosi pirmuosius trejus ketverius savo metus.
„Gali būti daug priežasčių, kodėl jis būriuojasi su baltaisiais gandrais, kaip bebūtų, tai gandrų giminė, giminingas paukštis. Gali būti, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi poros susiradęs arba gali būti nesubrendęs. Arba jam patinka ta vieta ir geros maitinimosi sąlygos“, – sako B. Jareckas.
Ornitologo teigimu, baltieji ir juodieji gandrai tarpusavyje nekuria porų, taigi versiją, kad šios dvi rūšys galėtų susiporuoti, reikėtų atmesti. Juodieji gandrai – saugoma rūšis. Jei šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 20 tūkstančių gyvenančių baltųjų gandrų porų, tai juodųjų dvidešimt kartų mažiau.
