Karščio banga alina ir Prancūziją – Korsikos valdžia perspėja, kad po 25-ių dienų saloje gali nebelikti vandens. O žemyninėje šalies dalyje valdžia jau ima riboti vandens naudojimą.
Frankfurto zoologijos sodo prižiūrėtojai čiumpa laistymo žarnas į rankas ir imasi darbo – tai vienintelis būdas padėti storakailėms alpakoms, o ir kitiems gyvūnams iškęsti alinantį, aukštesnį nei 33-ių laipsnių karštį.
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja, kad termometro stulpeliai šoktels ir iki 40-ies laipsnių.
„Kai kuriuos vartelius paliekame atvirus, kad gyvūnai galėtų nueiti į šėšėlį ar vėsesnes vietas, kur nepasiekia saulės spinduliai ar vėsina storos sienos“, – sako zoologijos sodo veterinarė Nicole Schauerte.
O Ispanijos sostinėje Madride policijos pareigūnai gelbėja pasiklydusį ir orientaciją praradusį bei dehidratavusį grifą. Ant maždaug metų amžiaus paukščio policininkams pavyko užmesti antklodę ir į ją suvynioti. Kaip grifas atsidūrė miesto centre, neaišku. Tačiau, kol atsigaus, jis pagyvens laukinių gyvūnų globos centre.
O šiaurinėje Ispanijos dalį siaubia nuožmūs gaisrai. Milžiniška ugnis ryja viską, kas pasitaiko jos kelyje. Dėl karščių bangos ugniai plisti – itin palankios sąlygos, tad ugniagesiai stengiasi kuo greičiau ją suvaldyti. Vis tik gelbėtojai įsitikinę, kad tai – tyčinis padegimas.
Karščio banga ir sausros alina ir Prancūziją. Šalies sinoptikai šią sausrą vadina rekordine ir baiminasi, kad jai galo vis dar nematyti. Išdžiuvusiai ir net sutrūkinėjusiai žemei labai reikia lietaus, tačiau sinoptikai kritulių neprognozuoja. O ir liepą iškrito 84-iais procentais mažiau lietaus nei per pastaruosius tris dešimtmečius.
Beveik visose Prancūzijos regionuose valdžia įvedė vandens naudojimo apribojimus. Kai kur vandenį gyventojai gali naudoti tik valgio gaminimui, prausimuisi ir gėrimui. O Korsikoje padėtis dar tragiškesnė – vietinė valdžia perspėja, kad saloje vandens atsargos gali išsekti po 25-ių dienų.
