Greičiausiai to mūsų šalyje dar nebuvo – menininkai stato paminklą Karmėlavą išgarsinusiems…. cepelinams. Į dangų kyla jų kūrinys ir pakimba virš sovietinio mūro liekanų. O kūrinio parametrai – įspūdingi. Cepelino ilgis yra 3 metrai, plotis pusantro metrų ir aukštis maždaug 7 metrai.
Vietą objektui parinko ir vizualizaciją kūrė menininkas iš Liuksemburgo, beje, cepelinus pamėgęs tik lietuvių draugų dėka, nes jo gimtinėje toks patiekalas visai nepopuliarus.
„Mums davė pasirinkti iš trijų vietų, man ši pasirodė įdomiausia, žinoma, tai tik mano nuomonė, būtent dėl šito bloko, kuris gal ir nėra labai gražus, bet jį galima kažkaip panaudoti“, – kalba menininkas Serge Ecker.
O ką mano gyventojai apie šį naująjį kūrinį? Štai, ką jie sako:
„Originalus sprendimas, labai keista, atrodo jis turėtų nukristi, bet jis laikosi kažkaip.“
„Paminklas tai gražus, bet man ta apačia nelabai patinka.“
„Ar reikėjo paminklo? – Taip, būtinai, nes skamba Karmėlava kaip cepelinų kraštas.“
„Nu paminklų nėra, dabar vamzdžiai, akmenys, pagaliai, kultūra pas mus tokia… Važiuodamas mačiau, kai grįšiu pristosim, apžiūrėsim, gal bus kita nuomonė. – Jo nuomonė buvo, kad ten bombą deda. – Kokia nuomonė buvo? – Bomba.“
„Karmėlava pasižymi cepelinais, tai būtinas toks paminklas. – Ar primena cepeliną? – Nelabai, kažkokį kiaušinį.“
Su paminklu kaip ir su pačiais cepelinais, skonio reikalas. O menininkai sako, kad šiame objekte užkoduota daug idėjų.
„Tas darbas yra ne tik cepelinas, bet ir primena grupės „Led Zeppelin“ pavadinimą ir kartu oro uosto, kažkiek su skraidymu susijusio – tai čia daugiau turintis sluoksnių nei vien stereotipinis Karmėlavos įvaizdis“, – aiškina skulptorius Algimantas Šlapikas.
Už tokį kūrinį balsavo patys gyventojai. Tik žmonės stebisi, kodėl cepelinas… geltonas?
„Tiesiog dėl kontrasto, tai atrodo keistokai. O cepelinai ir yra šiek tiek gelsvos spalvos, mes pabandėme tai pritaikyti čia ir suteikti dar daugiau kontrasto“, – pasakoja S. Ecker.
O gal šis cepelinas auksinis… juk ne vienam Karmėlavos verslininkui didžkukuliai pelną krauna jau dešimtmečius. Ir ypač gigantai. Mažame miestelyje net kelios kavinės juos siūlo.
Tad ir nuo karo pabėgusi ukrainietė Jelena vienoje jų – Ingos ir Dariaus Budrių šeimos kavinėje formuoja milžiną – 300 gramų bulvių tarkio ir 150 gramų įdaro. Dičkis keliauja į lėkštę gausiai aplietas grietine ir padažu. O kai kas ir du užsisako – tikrą išbandymą skrandžiui.
„Karmėlava – cepelinų sostinė, dėl to čia dideli, visi važiuoja dėl to, ir turim įvairiausių su grybais, su lašiša, su žvėriena, su špinatais. Einamiausi tai hypercepelinai, tradiciniai su mėsa“, – kalba kavinės „Briedžių medžioklė“ savininkas Darius Budrys.
20 metų juos gaminantys verslininkai pasakoja, kad būna dienų, kai darbuotojos vos spėja suktis – pagamina šimtus cepelinų.
„Savaitgaliais ir per šventes šimtais, vos ne tūkstančiai parduodama, o darbo dienoms natūraliai mažiau, aišku“, – sako D. Budrys.
O meninis akcentas „Skraidantis cepelinas“ Karmėlavoje – tai „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ projektų dalis.
