Dabar jau nebe Seimo narys, bet vis dar partijos lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo stiprią opoziciją konservatoriams ir liberalams, tačiau už daugumos borto likusios frakcijos vis dar neturi opozicijos lyderio. Karbauskis pasiūlė darbiečiams ir socdemams pasirašyti sutartį dėl bendradarbiavimo. Bet šiems pasiūlymas netiko.
Valstiečių rengtame sutarties projekte numatyta, kad jie opozicijos lyderį deleguotų 5-iose šios kadencijos sesijose, socdemai dvejose, o darbiečiai vienoje. Be to, turėtų būti sudaryta Koalicijos taryba, kurią sudarytų 6 valstiečiai ir po 3 darbiečius ir socialdemokratus.
„Valstiečiai patys turi vadovauti, patys priiminėti sprendimus, tai kam ten dalyvauti? Toks pasiūlymas negali būti net aptarinėjamas. Todėl jie turi šiek tiek protauti ir siūlyti, kad būtų garbingai galima aptarinėti šitus dalykus“, – sako Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.
„Jeigu mes rašome apie lygiateisiškumą ir lygiavertiškumą 2 straipsnyje, o 4 parašom, kad valstiečiai yra 6, o darbiečiai ir socdemai yra 3, tai apie lygiavertiškumą ir lygiateisiškumą kalbos nelieka“, – pasakoja Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas.
Sysas sako, kad socdemai apskritai lauks gegužės, kai partija išsirinks naują pirmininką. Iki to laiko nieko nepasirašys.
„Mūsų frakcija yra daug didesnė, negu socialdemokratų frakcija, bet kitoj vietoj parašyta, kad santykis mūsų ir kitų frakcijų yra lygiateisis, mes pasiruošę diskusijai ir ieškoti kompromiso ir veikti kartu“, – teigia valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Čia buvo toks tiesiog viražas, kad žiūrėkite, mes darom, bet vis tiek niekas nereaguoja. Manau, kad tam ir buvo padaryta, nes prieš tai pasakyta, kad su niekuo susitarti negali, ir su šitais nesitarsi dėl to, o su šitais nesitarsi dėl to, o paskui pakišti dokumentą, keisti manevrai. Nes tikrai apsižodžiavimai iki tol buvo pakankamai rimti“, – kalbėjo Politologė Rima Urbonaitė.
Kad Karbauskio retorika nėra pati maloniausia ir kviečianti bendradarbiauti, patvirtina ir darbiečiai.
„Man labai dažnai kyla mintis, kad gal žmogus dar užsimiršęs, galvoja, kad daugumoj veikiai ir kad frakcija jau ne 32, o vis dar 60-ies, ar 58-ių. Kyla tokių minčių kartais, bet aš tikiu, kad toj frakcijoj, matyt, yra žmonių, kurie jam tikriausiai padės prisiminti, kad yra biškį kitaip“, – sako darbietis, Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Nevieninga opozicija naudinga valdantiesiems konservatoriams ir liberalams. Jie parlamente turi tik 73 balsus, o dalis parlamentarų dirba Vyriausybėje, posėdžiuose būna retai. Todėl jau dabar aišku, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl partnerystės, paramos teks ieškoti būtent opozicijos gretose. Bet socdemai sako, kad apskritai nežino, ar jiems reikia koalicijos su iš Seimo pasitraukusiu, bet partiją valdančiu Karbauskiu.
„Šiuo atveju mes ir sakome, bus mūsų valdžia, mes išsirinksime, galvosime, kas mums naudingiau. Nes mūsų patirtis anoje kadencijoje, kur buvo tik opozicijos lyderio terminai, kada kas vadovauja, buvo panaudota prieš mus“, – pasakoja A. Sysas.
„Tas žmogus, kuris žaidžia šaškėm ir pardavinėja trąšas, kurio pavardės neminėsiu, iš tiesų nėra joks kliuvinys, bet man atrodo, kad jis kartais iškreiptai suvokia tą bendradarbiavimą, ir jo tokie pasisakymai, išankstinių sąlygų kėlimai, man atrodo jų tikslas ne opozicijos santykių aiškinimasis, bet vidinės konkurencijos aiškinimasis tarp jo ir tarp pono Skvernelio. Tai yra jo baimė, kad ponas Skvernelis taps opozicijos lyderiu“, – teigia A. Mazuronis.
„Mums tas nebuvo labai stebėtina, nes aš tą esu sakęs, jau ne vieną sykį, nematau jokio noro ir pastangų kitų frakcijų Seime jungtis dėl turėjimo opozicijos lyderio. Kaip tikslo. Darbiečių sprendimai paremti jų sprendimu tiesiog oponuoti mums, daugiau mums, negu valdžiai. Jie turi interesą kovoti dėl rinkėjų, matyt, opozicijos pusėje, centro kairės pusėje“, – kalbėjo R. Karbauskis.
O ir politologės manymu, nežinia ar mažiesiems partneriams naudinga dirbti su valstiečiais.
„Didžiausios frakcijos sprendimas, kurio pagrindu opozicijos lyderis būtų jų frakcijos deleguotas didžiąją laiko dalį, tai natūralu, kad mažieji partneriai atsirastų šešėlyje, ir klausimas ar jiems to reikia“, – sako R. Urbonaitė.
Beje, susitarti dėl opozicijos lyderio sunku buvo ir tiems patiems konservatoriams su liberalais bei socdemais prieš ketverius metus. Prireikė 2 su puse metų, kad trys frakcijos susitartų dėl galimybės deleguoti opozicijos lyderį rotacijos principu.
