Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas, „Sodros“ lapkričio duomenimis, yra beveik 680 eurų į rankas. Žmonės skundžiasi:
„Darbo vietų trūksta, su aukštuoju mokslu dirba paprastą darbą.“
„Labai sunku. Stoviu Darbo biržoj, vyras dirba, daugiau nieko. Valdžia bloga.“
„Užtenka, ką daryti. Paprašo sniegą pavalyti, taip gyvenu ir verčiuosi. Geriau nėra, tai ką daryti?“
„Didelis nedarbas, provincija, dėl to.“
„Čia mažai investicijų, verslininkai mažai investuoja, todėl taip ir yra.“
„Aš gaunu pensiją, išgyvenu. Su sūnum gyvenu, mokesčių mokėti nereikia, gyvenu neblogai, kaip šiais laikais. Pavalgyt turiu.“
Rajono meras mėgina guostis, kad pasienyje įsikūręs miestelis verslininkams nepatrauklus, o gabesnieji gyventojai veržiasi į didesnius miestus.
„Kalvarija paskutinėj vietoj, mažas miestelis, Tiek pinigų neturime, kad iškeltume algas, kokias gauna Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Tokių pinigų neturim. Kiek galim, keliam atlyginimus“, – sako Kalvarijos meras Vincas Plikaitis.
Yra ir atlyginimų rekordininkų
Neringa – atlyginimų rekordininkė, kur vidutinis atlyginimas didžiausias šalyje ir šiuo metu siekia 1200 eurų į rankas. Tačiau šios savivaldybės meras irgi skundžiasi, kad darbuotojų prisivilioti į marių atskirtą savivaldybę sunku, tad tenka ne tik algas kelti, bet ir papildomų naudų pasiūlyti.
„Jei duodi raktą nuo tarnybinio būsto, tai darbuotoją turi. Turim didžiulius iššūkius. Turim daug darbuotojų nacionaliniame parke, savivaldybės administracijoje, kitose įstaigose, kiekvieną dieną atvykstančius iš Klaipėdos“, – pasakoja Neringos meras Darius Jasaitis.
Neringos atlyginimų vidurkį pakelia ir tai, kad „Sodra“ algas skaičiuoja ne pagal tai, kur gyventojas dirba, o kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Čia turėdami nekilnojamojo turto savo gyvenamąją vietą deklaruoja turtingi kitų miestų gyventojai.
„Sodros“ duomenys rodo, kad atlyginimai per metus ūgtelėjo visose savivaldybėse vidutiniškai pusšimčiu eurų į rankas. Didžiausi yra didmiesčiuose ir kurortuose.
„Antrąjį ketvirtį darbo pajamų augimą lėtino pandemija ir įvestas pirmas karantinas. Tačiau 3 ir 4 ketvirčius darbo pajamos sparčiai augo, o 4 ketvirtį antro karantino įtakos darbo pajamų augimui nepastebėjome“, – teigia „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Kur dar mažiausios algos?
Mažiausius atlyginimus siūlančių savivaldybių sąrašą pradeda Kalvarija, o šalia rikiuojasi ir daugiau, apie 700 eurų į rankas siūlančios savivaldybės. Nepaisant pandemijos, pernai įvyko lūžis – visose savivaldybėse vidutinė alga popieriuje perkopė tūkstantį eurų.
Beje, „Sodra“ skaičiuoja kiek mažesnius atlyginimus nei Statistikos departamentas, ir, jos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinis atlyginimas buvo 935 eurų į rankas, 30 eurų mažesnis.
„Statistikos departamentas skaičiuoja vidutinį darbo užmokestį, vertina sąlyginiam darbuotojų skaičiui, ar žmogus dirbo visą darbo dieną, ar ne. Mes skelbiame vidutines darbo pajamas visą mėnesį dirbusių“, – kalbėjo K. Zitikytė.
Ekonomistai: skirtumai yra ir kitose šalyse
Ekonomistai pasikliauna didesniais Statistikos departamento skelbiamais atlyginimais, o kad Neringoje ir Kalvarijoje algos skiriasi beveik 2 kartus, nesistebi. Esą pajamų skirtumai neišvengiami yra visose ES valstybėse, o Lietuvoje esą nėra tokie dideli kaip Latvijoje ar Estijoje. Per pandemiją išplitęs nuotolinis darbas, anot ekonomistų, yra galimybė, kurią turi išnaudoti atsiliekančios savivaldybės, jei nori vytis turtingesnes.
„Darbas iš namų suteikia labai daug šansų regionams, kurių anksčiau neturėjo. Ypač darbas iš namų, asmenys gali įsidarbinti didžiuosiuose miestuose, bet dirbti iš mažesnių“, – sako ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ekspertai jau lygina pirmojo pavasarinio karantino pasekmes darbo rinkai su antruoju, prasidėjusiu rudenį. Nors dabartinis karantinas ilgesnis ir susirgimų daugiau, „Sodros“ duomenimis, darbo rinkai jo poveikis kol kas švelnesnis, mažiau žmonių prašė išmokų vaikams prižiūrėti, mažiau prarado darbus.
Per pirmąjį karantiną buvo 25 tūkst. daugiau atleista žmonių nei priimta, o per antrąjį atleista tik 5 tūkst. daugiau.
