Marijampolės pataisos namų teritorijoje veikia valstybės įmonės liejimo cechas. Čia dirba nuteistieji. 19 metų nelaisvės bausmę gavęs Vygintas čia dirba 11 metų. Darbas nelengvas, tačiau, anot vyro, veikla prablaško. Nors už darbą kaliniai gauna nedaug. Valstybės nustatyti įkainiai daug mažesni, nei laisvėje veikiančiose įmonėse.
„Na, limitas. 150, nu. Aišku, neužtenka“, – sako nuteistasis Vygintas.
Paklaustas ar norėtų dirbti laisvėje, vyras nedvejoja. Ten ir pinigai didesni, ir galimybė grįžti į normalų gyvenimą. Iki išėjimo iš kalėjimo jam liko keleri metai. Vygintas neslepia, kad po beveik 20 metų, praleistų kalėjime, laisvėje jam bus sunku adaptuotis:
„Aš 15 metų jau čia sėdžiu. Aš išeisiu į laisvę – kosmosas. Aš jums sakau, kaip yra. Aš nesu matęs euro. Sėdžiu nuo 2004.“
Marijampolės valdžia su pataisos namais sudarė sutartį. Valdininkai padės kaliniams rasti darbą miesto įmonėse – tiek valstybės, tiek privačiose. Verslininkai skundžiasi, kad trūksta darbininkų. Žinoma. už zonos ribų gali dirbti tik tie, kurie atitinka nustatytus kriterijus, nekelia pavojaus ir nėra grėsmės, jog pabėgs.
„Kalbama apie įvairų darbą. Kadangi ten veikia ir profesinio rengimo centras. Kai kurie iš jų turi ir kvalifikaciją, aišku, yra ir nekvalifikuotą darbą dirbantys. Bet įvairių yra – ir stalių, ir suvirintojų. Tokių darbuotojų, kurių mums trūksta“, – pasakoja Marijampolės meras Povilas Isoda.
Marijampolės pataisos namų direktorius sako, kad šiuo metu už grotų kali apie tūkstantis vyrų. Maždaug 30 procentų jų dirba. Tačiau esą dar daugiau nei šimtas galėtų dirbti už zonos ribų.
„Be tų, kurie jau dirba, mes taip paskaičiavome, dar kokia 10-15 procentų galėtų dirbti. Tačiau šitoje vietoje vėl – mums reikia darbdavių“, – teigia Kalėjimo direktorius Regimantas Kavaliauskas.
Marijampolėje kalintys vyrai ir dabar įdarbinami miesto įmonėse. Kol kas tik tie, kuriems leista gyventi vadinamuosiuose Pusiaukelės namuose. Dabar norima dar daugiau įdarbinti. Štai automobilių detalėmis ir servisu užsiimančios įmonės vadovas sako, kad į darbą priimtų nuteistųjų.
„Ne, nesame mes nusiteikę. Kiekvienas žmogus yra žmogus, Jeigu jis siekia kažko gyvenime, tai mes tokius visada priimame“, – kalbėjo įmonės vadovas Žydrūnas Valtulis.
Tiesa, paklausti kokios algos norėtų dirbdami laisvėje, nuteistieji nesismulkina:
„Čia neatsakyčiau… Na, manau, kad normaliai, 1,5-2 tūkst. eurų užtektų mėnesiui pragyventi. Įskaitant, kad vaikams padėčiau gyventi ir sau.“
„Na va, draugas sakė. 2000 – sočiai. Užtektų, sakau.“
Kalėjimų departamentas skelbia, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu kali daugiau nei penki tūkstančiai nuteistųjų. Dirba – mažiau nei pusė.
„Dirba 1700 nuteistųjų. Tai yra apie 30 procentų. Žinoma, siekiamybė yra, kad dirbtų kuo daugiau, kad dirbtų visi galintys nuteistieji“, – sako Kalėjimų departamento atstovas Gintaras Motuzas.
Anot departamento atstovo, nors dirbti galėtų žymiai daugiau nuteistųjų, problema yra ne tik darbo vietų stygius, bet ir kalinių nenoras dirbti.
