Iš Stambulo į Lietuvą studijuoti ekonomikos atvykęs Erdi pavėžėju dirba jau du metus. Ir nors lietuvių kalbos moka ne daug, dar niekada neturėjo problemų darbe.
„Kur nuvažiuoti, koks kitas adresas. Sakyčiau yra 10 sakinių, kuriuos reikia mokėti, kad sėkmingai susikalbėtum ir su vyresnio ir jauno amžiaus klientais, juos pristatytum, kur reikia“, – sako pavežėjas ir studentas iš Turkijos Erdi.
Vaikinas sako, kaip ir daugeliui kitų jo pažįstamų užsienio studentų, šis darbas būtinas norint išgyventi Lietuvoje.
„Aš vis dar studijuoju, todėl turiu daug draugų, kurie mokosi ir dirba šį darbą. Jis labai geras, su uždirbtais pinigais galime išgyventi. Algos tikrai užtenka“, – pasakoja Erdi.
Visgi, lietuviškai nemokantys pavežėjai atsidūrė kalbos sargų taikiklyje. Lietuvių kalbos inspekcija sako, kad jau 2019 metų pabaigoje kreipėsi į Vyriausybę ir prašo keisti teisės aktus taip, kad pavežėjai ir kitas gyventojų aptarnavimo paslaugas teikiantys asmenys privalėtų mokėti lietuvių kalbą.
„Jeigu tu teiki paslaugą, tu vis tiek privalai aptarnauti savo klientą valstybine kalba. Jeigu to klientui reikia“, – teigia Kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Pasak Valotkos, dabar galiojanti tvarka yra diskriminacinė. Reikalavimas kalbėti lietuviškai yra taikomas daugeliui paslaugas teikiančių specialybių. Štai taksistai pravalo mokėti valstybinę kalba, o pavežėjai ne. Jie iki šiol naudojasi įstatymo spraga.
„Tiesiog kalbos įstatymas buvo pakankamai seniai surašytas dar iki atsirandant pavežėjams, kurie dirba individualios veiklos pagrindu“, – kalbėjo Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos pirmininkas Edvinas Naraškevičius.
Pavežėjų profesinės sąjungos pirmininkas sako, kad pavežėjai patys kreipėsi į kalbos inspekciją. Esą sostinėje žmonės ėmė skųstis, kad iš Ukrainos ir kitų šalių atvykę vairuotojai nešneka nei lietuviškai nei angliškai, tik rusiškai, o dėl to kenčia lietuviškai kalbančių pavežėjų paslaugų patrauklumas.
„Negali išsikviesti, negali susitart, sustot, daug problemų, neatvykimų, nenuvykimų, negali vaikams iškviesti ir t.t. Daug tokių paprastų istorijų“, – sako E. Naraškevičius.
Istorijos apie pasiklystančius, nežinančius kur važiuoti, ar net kelionę nutraukiančius vairuotojus iš užsienio sklido iki pat karantino, kai daugelis turėjo išvykti.
„Vos ne kas antras, kas trečias, iki karantino, buvo pavežėjas, ukrainietis, na, ne tai, kad ukrainietis, iš šalių, kurios angliškai visiškai nekalba, jau nekalbant apie lietuvių kalbą“, – pasakoja E. Naraškevičius.
Bene didžiausios Lietuvoje paslaugas teikiančios įmonės „Bolt“ vadovas stebisi tokiais pareiškimais. Įmonėje užsieniečiai sudaro vos iki procento visų pavežėjų, o gaunami skundai dėl nesusikalbėjimo itin reti. Problemų dėl nesusikalbėjimo nekyla ir dėl 60-ties klausos negalią turinčių įmonės darbuotojų.
„Iš tikrųjų technologijos yra tas svieto lygintojas. Aš pats nevairuoju ir pats važinėju su mūsų paslaugomis, tai dažniausiai nei vieno žodžio nepratari važiuodamas, nes įvedi kelionės adresą į programėlę, kur tave paimti, kur tave nuvežti, atsiskaitymas per programėlę“, – teigia „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Kalbos inspekcija sako, kad rudenį šalies vairą paėmus naujai valdžiai reikalavimai pavežėjams nugulė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuose, tačiau nusileisti neketina ir žada didinti spaudimą priimti naują tvarką.
„Yra numatytas pusės metų pereinamasis laikotarpis. Per pusę metų sveiko proto žmogus gali gyvendamas lietuviškoje aplinkoje ir norėdamas minimaliai pramokti lietuvių kalbos tiek, kad galėtų susikalbėti su klientu“, – kalbėjo A. Valotka.
„Manau, daugelis užsienių atsisakytų šio darbo. Jie bando užsidirbti, jie neturi laiko. Lietuvių kalba labai sunki“, – sako Erdi.
„Niekas jiems nežadėjo, kad čia viskas bus lengva. Jeigu nori, kad būtų lengva, tegu gyvena Turkijoje“, – pasakoja A. Valotka.
Pagal siūlomas pataisas atsakomybė, kad pavežėjai kalbėtų lietuviškai, tektų pavežimo organizatoriams. Už taisyklių pažeidimą, kai įdarbinamas lietuvių kalbos nemokantis, asmuo joms grėstų baudos.
