Kaugonių miške, Kaišiadorių rajono pakraštyje, pratrūko užtvanka. Dar prieš kelis dešimtmečius užtvenktas miške esantis Lapojos upelis. Miške susidarė maždaug kilometro ilgio, pusantro šimto metrų pločio tvenkinys. Vos per kelias valandas šis didžiulis tvenkinys nuseko maždaug metrą, vanduo dar vis veržiasi į Neries intakus. Štai kitoje atsivėrusios prarajos pusėje stovi žmogus. Jis važiavo automobiliu keliuku už užtvankos: „Pravažiavau, dar spėjau pravažiuoti. Būtų nunešę mašiną. – O tai pačio įvykio nematėt? – Tai mačiau, kaip prasiveržė.“
Vyras sako, kad vos pravažiavus plūstelėjo didžiulė banga. Miško darbuotojas sako, kad upelis užtvenktas seniai, dar sovietmečiu. Vandens tvenkinyje labai daug, kaip ir žuvies.
„Jau kaip pradėjau dirbti miške, jau 26 metai atgal tai jis čia jau buvo. Tik kažkaip nelabai buvo žuvies. Ar pati įsiveisė. Ar ją įveisė kažkas. Bet žuvies daug“, – sako miško darbuotojas Evaldas Valkavičius.
Tvenkinyje labai daug ešerių ir lydekų. Žuvingas tvenkinys savininkų neturi, sako Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas.
„Miškininkai pastatė senais senais laikais. Ir ta damba, hidrostatinys buvo pastatytas, bet niekas neprižiūrėjo. Miškininkai dabar teigia, kad išimta iš jų plotų ir toks jis kaip ir niekieno“, – teigia žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Linas Lazauskas.
O prie pralaužto tvenkinio pasirodę vyrai spėlioja, kad žuvies vandens banga iš tvenkinio neišnešė, ji turbūt tebetūno duburiuose. Vyrai spėja, dėl ko sugriuvo neprižiūrima užtvanka: „Arba bebrai pragraužė skyles… – Jie ne tik stato, bet ir knisa? – Graužia. – Gal krante jie čia gyvena. Giliausia vieta jiems geriausia.“
Įspūdingo aukščio banga persirideno per mišką: tvenkinio žolės maždaug metro aukštyje liko ant medžių. Srovė nusilpo, tačiau tebesiveržia.
„Tvindo, čia jei dar bėgs, tai bėgs labai ilgai bėgs, ilgai ilgai. Ne nepasakyčiau, kad vanduo labai nusekęs. Labai nedaug nusekęs“, – kalba E. Valkavičius.
Vandens banga nusirito Lapojos upeliu link Žiežmaros, o šis upelis įteka į Nerį. Vanduo ėmė artintis prie Palapojos, Aukštuojų ir kitų nedidelių kaimelių. Štai seniūnė ir Kaišiadorių administracijos atstovas važinėja žiūrėti, kokią žalą padarė vanduo.
„Vasarotojai tiktai būna, pastoviai gyventojai negyvena, tai reikia važiuot pasižiūrėt. – Dainava, Dainavėlė, tokias minėjo. – Dainava ne, Dainava viskas tvarkoje, su Dainavėle viskas tvarkoje. Yra Palapojos kaimas. – Dar prie Dainavos yra tiltas, kur po tiltu yra pakankamai didelio diametro pralaida. Ir jos dar yra dabar atlaikę. Vanduo nugriuvo. Pačią ta didžiąją smūgio bangą atlaikė“, – sako Paparčių seniūnė Lina Balandienė.
Seniūnė sako, kad kol kas kalbėti apie nuostolius anksti. Greičiausiai bent jau pastatai nenukentėjo.
„Ne taip seniai viskas įvyko, prieš kokią pusantros valandos viskas pasidarė. Tai dar jokių žinių iš gyventojų negavome visiškai nieko“, – kalba L. Balandienė.
„Aišku, toks nerimas gyventojams, kai pamatys, kad daug vandens bėga, tokios panikos gali būti, bet ten Palapojoje įteka į Žiežmaros upelį ir Žiežmaros upelis turi labai didelį kritimą žemyn Neries link. Tai tokia dėkinga situacija, kraštovaizdis dėkingas“, – teigia L. Lazauskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad apie sugriuvusią Lapojos upelio užtvanką Palapojos kaime pranešė Valstybinė miškų urėdija. Ministro teigimu, ši užtvanka pastatyta net prieš 60 metų.
„Mes neturim pakankamo nuosavybės jausmo, kai kurios užtvankos yra be šeimininkų, kai kurios užtvankos yra jau avarinės būklės ir skubiai spręsti reikia šitą klausimą“, – sako S. Gentvilas.
Ministras sako, kad Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio užtvankų, apie 500 jų neturi šeimininkų.
„Kai kurios jų yra tikrai avarinės būklės ir būtent dėl to mes griaunam vieną po kitos ir akivaizdu, kad reikėtų paspartinti. Ne tik dėl civilinės saugos, bet ir dėl žuvų migracijos ir kenkimo upių ekosistemai“, – kalba S. Gentvilas.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Kaišiadorių rajone sugriuvus užtvankai užlieta apie dešimt hektarų miško.
