Gruodžio 23-ąją už lango pliusinė temperatūra – šilumos net keli laipsniai, o vietoj sniego telkšo balos. O Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode baltuoja saulutės. Ir jų čia ne viena kita, o ištisos dešimtys. Vienos visiškai išskleidusios žiedelius gaudo kiekvieną saulės blyksnį, kitos sukrovusios pumpurus, kurie greitai sprogs. Botanikai sako, kad šiemet gamta ypač pokštauja.
„Nors saulutė nėra savaiminė rūšis Lietuvoj, ji paplitus piečiau, bet, matyt, tokios temperatūros jai pakanka, kad ji pražystų“, – sako kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Rožės taip pat išskleidė naujus žalius lapelius, kai kur pražydo ir našlaitės, o miškuose prieš pat Kalėdas žmonės randa ir žibučių. Esą rudenį kruopščiai nuravėtos piktžolės, ir tos keroja didžiausiais tempais. Tokios mums neįprastos gamtos anomalijos – tai vis šylančio klimato krečiamos išdaigos.
Specialistai atviri, jei klimatas toliau šils – kai kuriuos Lietuvoje augančius medžius keis šilumamėgiai augalai. Tad Kalėdoms gali tekti puošti tik atvežtinę žaliaskarę, mat mūsų miškuose augančios tiesiog išnyks. Botanikai sako, kad jau keliolika metų stebi, kaip eglės dar bando kovoti su klimato kaita, tačiau joms sekasi sunkiai.
„Sode seni medžiai, bet ne tiek seni, kad laikas jiems mirti būtų, bet daugelis eglių sode paskutinį dešimtmetį pradėjo džiūti jų šakos, pradėjo byrėti spygliai, pradėjo juos pulti kenkėjai, sakuoti kamienai – va tokį pavyzdį mes ir matome…“, – pasakoja A. Balsevičius.
Eglėms nepatinka švelnios drėgnos žiemos ir ilgesnis vegetacijos periodas – joms reikia šalčio. Be to, jų mediena itin vertinama, jų daug kertama, tad esą eglynų plotai mažėja, bet miškininkai sako kol kas nematantys grėsmės dėl nykstančių eglių. Jas šiek tiek žaloja kenkėjai, bet eglynai atsodinami. Esą kasmet ir valstybinės miškų urėdijos prižiūrimuose plotuose eglių pasodinama hektarais.
„Sodinam daug, dalis jų žūva nuo kenkėjų, pavienes tai žvėrys pasiima, kai ką ir praretinti reikia. Mes, miškininkai, tikrai dar to nepastebime, kad tos eglės pradėtų nykt. Grubiai tariant, apie 12–13 milijonų eglių sodmenų kasmet pasodinama į mišką“, – teigia Miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.
Tačiau toks procesas, anot botanikų, iškreipia natūralią augalijos įvairovę – ir stebint miško paklotę aiškiai matyti, kur eglės auga natūraliai, o kur specialiai susodintos.
„Jei ties Kaunu miškininkai iškirto skroblynus ir pasodino egles, mes, botanikai, negalime sakyt, kad čia auga eglynai, mes sakome, kad čia degradavusios plačialapių miškų bendrijos, kurių degradaciją sukėlė pasodinta eglė. Ką dar mes matysime, kad tame eglyne spygliuočiams miškams būdingų rūšių, elementarių banalių, kurias visi žino, kaip mėlynės, bruknės ar šilsamanės, nėra“, – kalbėjo A. Balsevičius.
Eglynai šiuo metu sudaro penktadalį visų Lietuvos miškų.
