Degalai, šildymas, elektra dujos, maisto produktai – visa, kas reikalingiausia žmonėms ir visa, kas labiausiai brangsta. Šių išteklių ir produktų kainų kilimas lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, infliaciją išpūtė iki 9,3 procento. Didesni skaičiai buvo tik krizės įkarštyje 2008-aisiais.
„Šiek tiek gąsdinantys, nes kai kuriais atvejais gali išnykti argumentas, kad infliacijos augimas mažesnis negu atlyginimų augimas“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Nekoks laikmetis ir visai euro zonai. Per beveik metus euras dolerio atžvilgiu atpigo 9-iais procentais. Pasak Mariaus Dubnikovo, tai valstybių gelbėjimo nuo pandemijos pragaišties šalutinis efektas.
„Natūralu, kad, jei atspausdini 20-30 proc. pinigų papildomai per 15 paskutinių mėnesių, natūralu, kad jų vertė pradeda nykti“, – sako M. Dubnikovas.
Ekonomistai mano, kad tik laiko klausimas, kada Europos Centrinis Bankas padidins palūkanas. Jau šešerius metus EURIBOR palūkanų norma nulinė. Visgi tai neturėtų atsitikti anksčiau nei po metų. O štai Lietuvos finansų ministrė pripažįsta, kad infliaciją augina ir dosnios biudžete numatytos išmokos ir algų didinimai biudžetininkams. Visgi negerinti žmonių finansų būtų dar blogiau, net jei gausesnes pajamas sugraužia kylančios kainos.
„Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimas, pensijų didinimas daro įtaką infliacijos augimui, bet didina ir gyventojų perkamąją galią. Reikia rinktis vieną iš blogesnių ar geresnių variantų“, – kalba finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Labiau socialiai jautrus turėtų būti ir darbdavių elgesys. Nebūtina laukti Naujųjų metų, kai MMA bus oficialiai padidintas. Jau dabar, spalį buvo galima, reaguoti į mažiau apmokamų darbuotojų poreikius“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.
Ekonomistai neatmeta, kad metų pabaigoje infliacija Lietuvoje gali viršyti ir 10 proc.
